Ketvirtadienį - trečioji Druskininkų teatro „Vasara" konkursinės programos diena. „Eglės" sanatorijos klube spektaklį „Babilonas" vaidins klounai iš Sankt Peterburgo teatro „Diklon".
Trečiadienį į 400 vietų kubo salę rinkosi žiūrovai, kuriuos traukė Maskvos teatro „Sovremennik" vardas ir intrigavo jaunos režisierės Gabrielės Tuminaitės darbas - spektaklis „Emilija Galoti" pagal Gottholdo Ephraimo Lessingo, XVIII amžiaus filosofo, teoretiko ir teatro kūrėjo pjesę.
Konkursinės programos atidarymui antradienį buvo pakviestas teatras iš Maskvos „Dramos meno mokykla" su spektakliu pagal Arsenijaus Tarkovskio poemą „Stebuklas su dagiliu".
Plojo lietuvių aktoriams
Įpusėjo antra vaidinimų savaitė. Pirmoji buvo skirta meistrų spektakliams. Garsūs vardai, garsūs teatrų pavadinimai. Jie traukia savaime, ir tekdavo gerokai pastovėti eilėje, kol patekdavai į salę.
Ne, čia ne poilsiaujanti publika. Tai tikri, aistringi teatro gerbėjai. Antradienį, atidarydamas konkursinę programą, R. Tuminas ištarė, kad jis jaučiasi saugus teatre ir ten, kur veikia teatras.
Trylika konkurso spetaklių vertins šešiese: trys kritikai ir trys aktoriai: Eglė Gabrėnaitė, Vladas Bagdonas, Regimantas Adomaitis. Reikėjo girdėti, kokia plojimų audra žiūrovai sutiko R. Adomaitį!
Pasiilgo teatrų bendravimo
Komisijoje dirba teatrologė profesorė Dagmar Podmakova, Slovakijos mokslų akademijos viceprezidentė ir teatro kritikė Liudmila Gromiko, Baltarusijos žurnalo „Mastactvo" vyriausioji redaktorė.
Jiems visiems vadovauja profesorius, teatro istorikas Aleksejus Bartoševičius, kuris per konkurso atidarymą prabilo apie nostalgiją -„ne Sovietų sąjungai, o teatrų bendravimui".
Linksmai nuskambėjo A. Bartoševičiaus pastebėjimas, kad „rusų teatrai vaidina Lietuvoje, o Maskvoje skleidžiasi lietuvių režisūra".
Profesorius paminėjo, kad „nereikia net aiškinti, ką mums reiškia Eimunto Nekrošiaus kūryba", priminė, kad R. Tuminas sugrąžino gyvybę J. Vachtangovo teatrui, o Mindaugas Karbauskis, pastatęs Maskvos teatruose nemažai įdomių spektaklių, dabar vadovauja vienam garbiausių V. Majakovskio teatrų.
Aktoriai žaidžia poemoje
Maskvoje nemažai garbių, šlovingą istoriją turinčių teatrų, kuriuos, vadovui pasitraukus - į kitą teatrą, kitą šalį ar kitą pasaulį - tenka gaivinti. Vienas tokių - konkursinę programą atidaręs teatras „Dramos meno mokykla".
Tai „Škola dramatičeskogo iskusstva", 1987 m. įkurtas vieno talentingiausių rusų režisierių Anatolijaus Vasiljevo. Jau keletą metų jis dirba vien užsienyje, daugiausia Italijoje.
2007 metų spektaklis „Stebuklas su dagiliu" sukurtas A. Tarkovskio 100-ųjų gimimo metinių proga ir buvo vienas pirmųjų bandymų prikelti teatrą, netekusį idėjinio vado.
„Stebuklą su dagiliu" režisavo Aleksandras Ogariovas, A. Vasiljevo mokinys, buvęs ir jo spektaklių asistentu. Maskviečiai kritikai, recenzavę premjerą, linksminosi lygindami mokinį su mokiniu: kaip šis stengiasi, kad surežisuoti ne tik žodį, bet ir garsą.
Tačiau Druskininkuose „Stebuklas su dagiliu" suvaidintas be maskvietiškojo konteksto ir žiūrovai matė patį spektaklį, o ne režisierių dvikovą ar teatro istoriją.
Tai iš tiesų įdomus, žaismingas, improvizacijos sklidinas spektaklis. Fantazija trykšta, aktoriai dūksta. Kiekvieno epizodo, kone kiekvienos eilutės prasmė išskaidoma į veiksmus ir vaizdus, ir dar įsiterpia Franzo Schuberto dainos.
Linksma, žavinga, tarp ais įkyru ir nebesuprantama, bet gražu. Turinys pasimeta, subyra ir vėl susirenka.
Spektaklis panašus į stalą, kurį personažai serviruoja „arbatos gėrimui kvartetu": ant baltos nėriniuotos staltiesės padedamas „samovaras", prikraunama indų arbatai, indelių su uogienėmis ir saldėsiais, padėklų su vaisiais, sausainiais, tortais ir pyragaičiais. Pats festivalis kažkuo panašus į tą stalą.
Druskininkai tinka teatro festivaliui
Festivalio meno vadovas, režisierius ir profesorius Olegas Jefremovas sakė, kad „Vasarai" rinktis Druskininkų net nereikėjo, nes čia yra tradicija rengti teatro festivalį. Tarptautinio masto festivalis -„SPA Vilnius sana" generalinio direktoriaus Valdo Trinkūno iniciatyva.
Druskininkus, O. Jefremovo nuomone, atostogoms renkasi brandi publika, kurios didelė dalis domisi teatru. Festivalio repertuarui atostogų atmosfera neturėjo reikšmės. Kai anksčiau rusų teatras dalyvavo lietuvių rengėjų darytame Druskininkų teatro festivalyje, O. Jefremovas pastebėjo, kad lietuvių publika labai domisi Rusijos teatru.
Šiemečio festivalio konkurso tema „Klasika ir XX amžius". Paskelbę šią temą, rengėjai ieškojo spektaklių patys ir kvietė teatrus dalyvauti. O. Jefremovo teigimu, pasiūlymų buvo tiek daug ir įdomių, kad kad teko daryti griežtą atranką, antraip festivalis truktų pernelyg ilgai.
G. Tuminaitės spektaklį „Emilija Galoti" konkursui atrinko pats O. Jefremovas, įtikinęs R. Tuminą, kad nereikia jaudintis, jog festivalyje dalyvauja dukters kūrinys. „Juk pats R. Tuminas nedirba vertinimo komisijoje, o Gabrielės spektaklis - puikus", sakė festivalio meno vadovas.
