 |
| Loreta Juodkaitė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka |
Maskvoje praeitą savaitę pasibaigusiame neverbalinio teatro festivalyje „Personal Profile“ Lietuvai atstovavo du Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programai „Atvira erdvė” sukurti spektakliai – Loretos Juodkaitės ir Valentino Masalskio bendras darbas „Salamandros sapnas. Paveikslas“ bei Tautvilo Gurevičiaus ir Petro Lisausko šokio spektaklis „Sankryža“. Festivalį surengusi Maskvos šokio teatrų agentūra „TSEH“ pakvietė „Auksiniu scenos kryžiumi" apdovanotą Lietuvos choreografę Loretą Juodkaitę likti Maskvoje ilgiau ir pasidalinti savo patirtimi ir technika su vasaros šokio mokyklos dalyviais.
Abu lietuvių atvežtus spektaklius Rusijos sostinės publika sutiko ir įvertino labai šiltai. Po parodomosios programos vykusiuose aptarimuose Loretos Juodkaitės darbas sukėlė daug diskusijų apie tai, kiek spektaklio koncepcija turėtų būti išgvildenta žiūrovams ir kiek palikta vietos vaizduotei bei interpretacijai. Diskusijų dalyviai gyrė talentingą Lietuvos choreografę ir šokėją už tobulą techniką, įsimintiną bei labai savitą sceninį judesį. „Sankryža“ sulaukė pagyrų už netikėtai ir profesionaliai panaudotas video projekcijas (vaizdo režisierė Gintarė Lučiūnaitė) bei Tautvilo Gurevičiaus specialiai šiam spektakliui sukurtą muziką („Sankryžoje“ jis debiutavo ne tik kaip choreografas, bet ir kaip kompozitorius).
Diskusijų metu visi norintys galėjo išsakyti savo pastabas ir komentarus, išsikalbėti aktualiomis temomis, susijusiomis ir su menine spektaklių kokybe, ir su veiksniais, kurie ją įtakoja. Pasak choreografo Petro Lisausko, buvo naudinga ne tik išgirsti kitų nuomonę apie spektaklius, bet ir pasidalinti bendromis problemomis, susijusiomis su prodiuserių, rėmėjų bei erdvių paieška. Kūrėjai taip pat dalinosi mintimis apie šiuolaikinio šokio raiškos formas, teksto ir balso naudojimą šokio spektakliuose, technologijų naudojimo privalumus ir trūkumus bei įkvėpimo šaltinius. Petras Lisauskas džiaugėsi ir radęs bendraminčių naujiems jungtiniams Lietuvos-Rusijos šokio projektams.
 |
| Petras Lisauskas. Nuotrauka iš Menų spaustuvės archyvo |
Kaip skelbia festivalio rengėjai, naujos kartos šiuolaikinio šokio kūrėjai dažnai netelpa šokio žanro rėmuose, tad ir antrus metus Maskvoje vykstantis festivalis vadinamas ne šokio, o neverbalinio teatro festivaliu. Šio renginio metu vyksta ne tik tam tikro regiono jaunų choreografų darbų pristatymas, bet ir susitikimai su pasaulio choreografijos įžymybėmis, diskusijų sesijos, užmezgami kontaktai, inicijuojami bendri projektai.
Festivalį surengusi „TSEH“ šokio teatrų agentūra įsikūrusi Maskvos priemiestyje buvusio mokslinių tyrimų instituto patalpose. Čia nuo 2000-ųjų vyksta įvairūs scenos menų renginiai, meninės iniciatyvos ir eksperimentai. Kaip Menų spaustuvė Vilniuje, „TSEH“ yra pirmoji atvira scenos menų aikštelė Maskvoje, leidžianti nepriklausomiems kūrėjams kurti ir pristatyti savo darbus.
Nors Menų spaustuvės patalpų rekonstrukcija tęsiasi, rudenį planuojama tęsti „Atviros erdvės“ programą, kurioje jėgas išbandys du jauni režisieriai. Scenos menų centras ir kūrybinių verslų inkubatorius buvusios spaustuvės patalpose turėtų imti veikti jau šį rudenį. Menų spaustuvės patalpos rekonstruojamos ES Struktūrinių fondų paramos lėšomis (2 mln. litų). Dar 500 tūkst. litų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kūrybinių verslų plėtrai, o ypač – scenos menų profesionalams kurti bei pristatyti darbus publikai. Numatoma, kad Menų spaustuvė taps ir vienu pagrindinių Vilniaus miesto kultūrinės traukos centru – tai ypač aktualu planuojant tokiai veiklai tinkamų erdvių panaudojimą 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultūros sostine.
