Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) organizuotą konkursą STAGES, skirtą meno ir mokslo rezidencijai įgyvendinti, laimėjo rašytoja Vaiva Grainytė ir saugumo ekspertė, tekstų kūrėja Eglė Elena Murauskaitė. Konkurse sulaukta 15 dalyvių paraiškų, visi jie dalijosi kūrybinėmis idėjomis, kuo galėtų virsti pagrindinė LNDT fojė. Laimėtojų pasiūlytos idėjos viešas pristatymas numatytas šių metų dramaturgijos festivalyje „Versmė“, kuris vyks rudenį.
„Grainytės ir Murauskaitės paraiška išsiskyrė brandžia idėja, natūraliai susijungiančia su rezidencijos konkurso gairėmis – projekte aktualizuotos idėjos jungiasi į daugiasluoksnę, atvirą ir formos aspektu įdomią koncepciją. Nors buvo ir kitų stiprių bei išplėtotų idėjų, komisijos nuomone, šių kūrėjų dueto darbas daugiausiai atliepė rezidencijos konkurso idėjas“, – sako komisijos pirmininkė Kristė Agota Savė.
Pasak STAGES rezidencijos konkurso organizatorių, mintis sukurti tekstą ar spektaklį, skirtą būtent fojė, kurios vienas iš ryškiausių simbolių – Stanislovo Kuzmos skulptūra „Versmė“, sklandė jau seniai – čia ne kartą atlikti performansai, vaidinti kai kurie repertuariniai LNDT spektakliai, tačiau dar nebuvo kūrinio, kuris susikoncentruotų į fojė erdvę kaip pagrindinę kūrinio veikėją.
Gali skambėti neįtikimai, bet prieš du šimtus metų vietoje Vytauto ir Algirdo Nasvyčių sukurto fojė, tekėjo upelio Kačiarga atšaka ir vešėjo kopūstų laukas. Vėliau, Vilniaus miestui plečiantis, šioje vietoje atsirado kiemas, kuriuo dalijosi Amatininkų rūmai, lenkų muzikos draugija „Liutnia“ ir Žemės bankas. Lietuvos nacionalinis dramos teatras atsikraustė į rekonstruotą pastatą po Antrojo pasaulinio karo, o fojė, kokia yra dabar, iš atviro pasažo buvo sukurta tik po brolių architektų Nasvyčių rekonstrukcijos 1981 metais. Pafantazuoti, kuo ši erdvė gali virsti dar po 10, 50 ar 100 metų, buvo prašoma menininkų STAGES konkurso metu.
Bendrakūrėjos – rašytoja Vaiva Grainytė ir saugumo ekspertė Eglė Elena Murauskaitė – pasiūlė į LNDT fojė pažvelgti kaip į sanatorijos erdvę. Jų pjesėje šioje rekreacinėje aplinkoje persipintų įvairių personažų – žmonių, šmėklų, gyvūnų – baimės dėl ateities bei jau išgyventų karinių konfliktų patirtys. Legendinė S. Kuzmos „Versmės“ skulptūra taptų viena iš veikėjų ir / ar jų pokalbių temas kreipiančiu ir keičiančiu erdvės elementu.
Pjesė kviestų susimąstyti ir apie buitinius, deherojizuotus, net banalius karo aspektus, įveiklinant jau esamą erdvę – LNDT fojė. Šiuo kūriniu autorės siekia atskleisti mažiau žinomus karo aspektus, plėsti Lietuvoje dominuojančius, aktyviai medijų ir kariuomenės palaikomus naratyvus. Taip pat įgarsinti atotrūkį tarp karo nepatyrusiųjų patriotinio entuziazmo ir santūresnio veteranų bei nuo žiaurumų nukentėjusiųjų požiūrio. Pjesėje būtų kalbama apie ciklišką patirčių pasikartojimą laike ir erdvėje, kintant visuomenės normoms ir vertybėms: kokį santykį su priešu kuria kalavijas, šautuvas, ar dronas; kaip konfliktas veikia nykstančios gyvūnijos atstovus, mikroorganizmus; kuo skiriasi LGBT asmenų ar neįgaliųjų nuogąstavimai artėjančio fronto akivaizdoje.
„Ikoniška S. Kuzmos skulptūra „Versmė“ ir žiūrovų judėjimo choreografiją veikianti erdvė aplink „fojė daubą“ – dar iš studijų laikų į atmintį giliai įsirėžęs architektūrinis LNDT elementas. STAGES rezidencija sudomino kvietimu įveiklinti kolektyvinės atminties ir kultūrinių įpročių vietą – teatro fojė – ir leisti jai tapti organiška naratyvo dalimi, nemėginant sukurti papildomos scenografijos.
Tai, kad diskusijų patriotizmo, karo ir heroizmo temomis metu su E. E. Murauskaite identiškai „išvydome“ atgijusią „Versmės“ skulptūrą, priėmiau kaip ženklą tęsti ir susikalbėti. Brolių Nasvyčių suformuota architektūrinė stotelė atrodo kaip tinkama vieta įsikurti dabartinio nerimo sanatorijai – skambėti jos balsams ir skleistis jos paradoksams“, – sako viena iš konkurso laimėtojų, rašytoja Vaiva Grainytė.
„Ilgus metus dirbdama saugumo srityje siekiau demitologizuoti karą, padaryti jį suprantamesnį visuomenei ir plėsti saugumo koncepciją – nuo ginklavimosi iki kasdienių, socialinį atsparumą stiprinančių integracijos aspektų. Savo pastarųjų metų kūrybiniuose tekstuose ir meniniuose tyrimuose ieškau naujų būdų ir žanrų kalbėti apie traumas, konfliktus bei šiuolaikinės visuomenės iššūkius. Tikiu, kad Lietuvos kūrėjos(-ai) gali ženkliai prisidėti prie šiandienos sociopolitinių realijų permąstymo atskleidžiant situacijos daugialypiškumą meninėmis priemonėmis“, – sako Eglė Elena Murauskaitė.
Laimėtojas išrinko komisija, kurią sudarė LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis, LNDT meno vadovė Eglė Švedkauskaitė, LNDT meno vadybos skyriaus vadovė Kristė Agota Savė, scenografas Naglis Kristijonas Zakaras ir miesto antropologė, viešųjų erdvių gaivinimo praktikė dr. Jekaterina Lavrinec.
STAGES yra Tvaraus teatro aljansas žaliai aplinkos kaitai, prie kurio Lietuvos nacionalinis dramos teatras prisijungė 2022 metais. Bendradarbiaudamas su užsienio partneriais LNDT įgyvendino jau ne vieną tvarumą skatinantį projektą – parodė tausiais būdais sukurtą spektaklį „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“, surengė du tvarumo forumus šalies teatro profesionalams, peržiūrėjo savo veiklas ir įvykdė veiklos savianalizę, sukūrė gaires menininkams, dirbantiems LNDT, rengia mokslo ir meno rezidencijas (pirmąją laimėjo Paulius Markevičius, pristatęs instaliaciją „Ataka Fungus“).
Vaiva Grainytė – prozininkė, poetė, dramaturgė, įvairių tekstų ir tarpdisciplininių projektų autorė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo teatrologiją, o Centrinėje dramos akademijoje, Pekine – kinų kalbą. Jos knygos – esė „Pekino dienoraščiai“ (2012) ir poezijos rinkinys „Gorilos archyvai“ (2019) – nominuotos „Metų knygos“ rinkimuose ir įtrauktos į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. 2022 m. pasirodė dvikalbis koliažinis romanas „Rožės ir bulvės / Roses and Potatoes“. Rašytoja yra šiuolaikinių operų libretų autorė ir koncepcijos bendraautorė (kartu su menininkėmis Rugile Barzdžiukaite ir Lina Lapelyte): „Geros dienos!“ (2013) pelnė šešis tarptautinius apdovanojimus Europoje, o opera-performansas „Saulė ir jūra“ 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje buvo apdovanota „Auksiniu liūtu“. Abu kūriniai aktyviai gastroliuoja ir yra rodyti svarbiausiuose teatro, šiuolaikinio meno festivaliuose bei scenose Europoje, JAV, Australijoje, Pietų Amerikoje bei Azijoje. Autorės kūryba išversta į daugybę kalbų. Šiemet kartu su Arturu Bumšteinu už radijo teatro spektaklio „Dvidešimt keturi“ dramaturgiją buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“.
Eglė Elena Murauskaitė –buvusiMerilando universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė, keturių monografijų ir daugybės akademinių straipsnių autorė. Baigusi tarptautinių santykių magistro studijas Paryžiaus Sciences Po universitete ir ekonomikos studijas SSE Riga universitete, ji daugiau nei penkiolika metų aktyviai veikė tarptautinio saugumo srityje. Eglė Elena Murauskaitė kuria poeziją, meninius tekstus ir tekstus apie meną, taip pat verčia poetinius ir prozos kūrinius. Ji taip pat yra tarpdisciplininių praktikų atstovė, daug metų dirbanti su intuityviu garsu ir judesiu. Kūrybiniuose tekstuose Lietuvos kultūrinėje spaudoje ji dalijasi refleksijomis apie vizualiuosius menus, Vakarų queer ir feministinės poezijos vertimais bei savo poezija.
LNDT informacija
