
Vasario 28 ir kovo 1 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje žiūrovai turės galimybę išvysti premjerinį spektaklį - „Lilijomas". Šią žinomo XX a. I pusės Vengrijos rašytojo Ferenco Molnáro pjesę stato vienas garsiausių viduriniosios kartos Vengrijos režisierių László Bagossy. Specialiai teatrui pjesę iš vengrų kalbos išvertė Vitas Agurkis. Spektaklio scenovaizdį sukūrė Gintaras Makarevičius, kostiumus - Dovilė Gudačiauskaitė, muziką - Gintaras Sodeika. Vaidina Dainius Gavenonis, Miglė Polikevičiūtė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Algirdas Gradauskas, Arvydas Dapšys, Nelė Savičenko, Vaiva Mainelytė, Saulius Balandis, Adelė Teresiūtė ir kiti.
Ferencas Molnáras (1878-1952) - garsus XX a. I pusės Vengrijos rašytojas, žurnalistas ir dramaturgas. 1908-1940 metais vien Brodvėjuje buvo pastatyta 16 Molnáro pjesių, kurios buvo populiarios ir Budapešto, Vienos, Londono, Paryžiaus teatruose. Viena labiausiai žinomų jo pjesių „Lilijomas" (Liliom) 1909 m. pirmą kartą buvo pastatyta Budapešte, 1921-aisiais - Brodvėjuje. Pagal pjesės siužetą sukurti keli kino filmai, miuziklas „Karuselė" (1945), baletas (2011, Hamburgo baleto trupė, choreografas Johnas Neumeieris).
Tvirtoje dramaturginėje „Lilijomo" struktūroje susipina realybė ir fantazija, juokas ir ašaros, švelni šypsena ir tragizmas, o riba tarp gėrio ir blogio - labai trapi. Spektaklio siužetas vyksta tikrovėje ir skaistykloje. Karuselės prižiūrėtojas Lilijomas įsimyli tarnaitę Juliją, apsigyvena kartu su ja, pradeda lauktis kūdikio, nors ir myli, tačiau dažnai su ja pykstasi. Įsigeidęs prasimanyti pinigų, su bičiuliu nusikaltėliu nutaria apiplėšti fabriko kasininką...
Režisierius László Bagossy (g. 1967) - vienas garsiausių viduriniosios kartos Vengrijos režisierių, pastatęs arti 30 spektaklių įvairiuose Vengrijos teatruose, taip pat Vienoje ir Štutgarte. Tarp jo režisuotų veikalų - Henriko Ibseno „Nora" (1995), Thomaso Bernhardo „Įpročio jėga" (1997), Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Don Žuanas" (2006), Friedricho Dürrenmatto „Karalius Jonas" (2011) ir kt. Budapešto Józsefo Katonos teatre sukurtas spektaklis „Top Dogs" 2003 metais pelnė Torunės tarptautinio teatro festivalio „Kontakt" trečiąją premiją. Bagossy taip pat rašo pjeses, kurias pats yra režisavęs: tai „Fėja, kuri galėjo matyti tamsoje" (2005), „E-pokalbis", „Avataras" (abu 2006). 2011 m. jis pelnė vengrų kritikų „Geriausio režisieriaus" apdovanojimą.
Kalbėdamas apie pasaulyje daug kur statomą kūrinį, Bagossy akcentavo ne tiek išorinį šio kūrinio populiarumą, bet paradoksaliai kitus - dramaturginius momentus, beje, pakankamai retus, žvelgiant į pasaulinę dramaturgiją. „Į Lilijomą - pagrindinį kūrinio personažą - panašių žmonių turbūt yra daug. Čia pasakojama ne apie vyro ir moters meilę, o apie meilę apskritai. Kalbama apie visuomenę, kuri kartais elgiasi tiesiog beširdiškai: kiek mažai esama užuojautos, supratimo, atjautos vargšams žmonėms. Man regis, tai amžina bėda. Dėl to ši daugiau kaip prieš šimtą metų parašyta pjesė ir statoma. Manau, tokie siužetai gyvuos ištisus amžius, nes jie įstengia įrodyti, kad pasaulis iš tikro nesikeičia. Tai išmintinga melancholija, graudulys, gyvenimas be iliuzijų. Be to, Molnáro humoras fantastiškas. O šį derinį, kai susiduria humoras ir beviltiškumas, visada labai mėgau", - apie „Lilijomą" sako Bagossy.
Scenografui Gintarui Makarevičiui „Lilijomas" patrauklus dėl realizmo komiškumo ir melancholijos: „Ir šis, ir anas pasauliai taip tarpusavyje sukabinti, kad nėra jokių galimybių kaip nors tarp tų pasaulių, tarp nustatytų taisyklių praslysti. Tik žmogiška silpnybė gali apversti viską aukštyn kojom. Dailininkui tokioje situacijoje visada yra ką veikti. Man patinka humoras, kuris kyla iš nevilties, bet dėl poezijos netampa ciniškas ar vulgarus. O tada mus aplanko melancholija..."
„Lilijomo" veiksmas perkeltas keliais dešimtmečiais arčiau - ne į amžiaus pradžios Budapeštą, bet maždaug į šeštąjį dešimtmetį kažkokioje neapibrėžtoje Rytų bloko šalyje (gal ir Budapešte...), todėl kompozitoriaus Gintaro Sodeikos muzika rezonuos su tuo laikotarpiu.
Parengė Daiva Šabasevičienė