 |
| Scena iš spektaklio. Nuotrauka iš www.jaunimoteatras.lt |
Balandžio mėnesio 22-27 dienomis Rusijoje, Velikij Novgorode įvyko tarptautinis teatro festivalis „Karalius – pasaka“. Tai jau devintasis grandiozinis renginys, organizuojamas Novgorodo „Mažojo“ vaikų ir jaunimo teatro ir sukviečiantis originalius ir eksperimentinius spektaklius bei projektus, o ypač tuos, kurie sugeba pažvelgti „kitu kampu“ į gerai visiems žinomas pasakas, legendas ir fantastines istorijas. Kaip šmaikščiai skelbia reklaminis festivalio vaizdo klipas, visi šie spektakliai buvo skirti „tik suaugusiems ir ne tik vaikams“. Festivalyje dalyvavo 22 meniniai kolektyvai, kurių 17 sudarė užsienio svečiai iš Vengrijos, Italijos, Čekijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos.
Valstybiniam jaunimo teatrui gavus paramą iš Lietuvos kultūros ministerijos pavyko pirmą kartą ir itin sėkmingai sudalyvauti šiame festivalyje su režisieriaus Aido Giniočio prieš keletą metų pastatytu „Juze Dykaduoniu“. Pagal pusiau gudiškas lietuvių poringes suregzta graži ir pamokanti pasaka, kupina netikėtumų ir mįslių, tiesiog sužavėjo rusų jaunimą. Pagrindinė išvykos organizatorė, tarptautinės vaikų ir jaunimo teatrų organizacijos ASSITEJ Lietuvoje prezidentė aktorė Violeta Podolskaitė dalinosi įspūdžiais apie gastroles: „Visų pirma reikėjo išversti istoriją į rusų kalbą ir sklandžiai išmokti ją papasakoti. Tai buvo būtinybė. Kitaip vaikai tiesiog nuobodžiautų dvi su puse valandos trunkančiame spektaklyje“. Pasirodo tai nebuvo taip sunku padaryti, ir ne tik dėl to, jog dauguma aktorių dar nepamiršo rusų kalbos, bet ir kadangi spektaklyje aktoriai, neprisirišdami prie teksto, gali laisvai improvizuoti, kaskart pasirodymui suteikdami naujų spalvų. Artistams pats didžiausias netikėtumas bei įvertinimas buvo tai, jog salėje susirinkę vaikai ne tik entuziastingai atsakinėjo į spektaklio personažų klausimus, bet nusileidus uždangai pasigirdo audringi plojimai ir šūksniai „mo-lo-cy!” (šaunuoliai).
Greta tarptautinės žiuri dirbo ir jaunųjų kritikų komanda iš Maskvos, kurie kiekvieną dieną susirinkdavo prie apskrito stalo audringiems spektaklių aptarimams. Apsupti gausiai susirinkusių tiek menininkų, tiek eilinių žiūrovų, kritikai negailėjo gerų žodžių Jaunimo teatrui. Patys kritikai pripažino, jog tokia vaikų reakcija net ir visko mačiusioje Rusijoje – retas reiškinys. Taip pat pastebėta, jog vienas iš vertingiausių šio spektaklio bruožų – tiesioginis ir atviras bendravimas su vaikais bei improvizaciniai aktorių sugebėjimai. Neigiamos kritikos „Juzė Dykaduonis“ susilaukė tik už spektaklio trukmę bei tai, jog spektaklis ištirpo didžiulėje maždaug tūkstančio vietų salėje. „Bet išgirdę, jog mes rusiškai vaidiname pirmą kartą, jie juokaudami atsiėmė savo žodžius, o viena teatrologė net pabrėžė, jog mums ir toliau būtina vaidinti rusiškai“, – pasakojo Podolskaitė.
O dabar svarbiausia: spektaklis „Juzė Dykaduonis“ tapo festivalio laureatu ir buvo apdovanotas prizu už „nacionalinių folklorinių tradicijų išsaugojimą“. Apie laimėjimus negalvoję aktoriai, buvo maloniai nustebinti šia žinia bei tuo, jog festivalio organizatorė Tatjana Bobrova, paskambinusi į Lietuvą ir pranešusi geras naujienas, pridūrė: „O žinote, vaikai apie jūsų spektaklį vis dar kalba...“.
