Balandžio 23 d. – gegužės 18 d., Vilniuje, Ukmergėje, Druskininkuose ir Gargžduose vyksiantis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“greta įvairialypės užsienio programos pristatys ir kelis ryškius lietuviškus šiuolaikinio šokio spektaklius. Šių metų lietuviškoji programa gvildena gilius egzistencinius klausimus – asmeninę ir kolektyvinę tapatybę, baimės ir galios santykius, santykių dinamiką bei visuomenėje įsitvirtinusių normų poveikį individui.
„Jei Europos kūrėjų darbuose labiau atsispindi išorinės realybės įtaka, tai lietuvių kūrėjai, kaip jiems būdinga, narsto vidinius asmens gyvenimo iššūkius ir tendencijas. Bet juk pilnam vaizdui reikalingos abi dedamosios, tiesa? Lietuviškoje dalyje dera tiek emocinis jautrumas, tiek provokatyvūs sprendimai, atveriantys naujas šiuolaikinio šokio patirties dimensijas“, – tikina festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.
Kūrybiniai dialogai, nagrinėsiantys įvairialypius santykius
Marius Pinigis ir Oksana Griaznova, kurių naujausią darbą (pristatytą 2024 m. pabaigoje) „Saikas“ pamatys festivalio žiūrovai, yra žinomi Lietuvos šokėjai, choreografai ir pedagogai, bendradarbiaujantys šokio trupėje „Nuepiko“. Kurdami spektaklį autoriai siekė atkreipti dėmesį į saiko svarbą mūsų vartotojiškoje ir greitų pokyčių visuomenėje. Jų duetas scenoje perteiks subtilų balansą tarp artumo ir atstumo, kvies žiūrovus reflektuoti savo pačių santykius ir ribas. Pasak Mariaus Pinigio, šis šokio spektaklis skirtas žiūrovams, kurie nori skirti lėto laiko refleksijai. „Refleksijai, plaukiančiai iš dviejų šokėjų, siekiančių kurti, tikrinti, griauti, iš naujo vis bandyti atstatyti ir perkurti tarpusavio kūnišką pusiausvyrą, susidurti su asmeninėmis ir vienas kito ribomis.“
Choreografė ir pedagogė, šiuo metu gyvenanti Vokietijoje ir Lietuvoje, Liza Baliasnaja žiūrovams atsivers per kūrinį „Chiaroscuro“, kuriame tyrinės baimės ir galios santykį, bei baimės poveikį mūsų kūnams. Natūralu, kad visą gyvenimą judėjusi tarp skirtingų kultūrinių, kalbinių ir tautinių bendruomenių, choreografė susidomėjo tuo, kaip naratyvai ir politiniai diskursai veikia mūsų savęs suvokimą. „Augusi su rusų ir lietuvių kalbomis, tarp postsovietinių Ukrainos žydų ir Lietuvos krikščioniškų tradicijų, daugiau nei vienuolika metų studijavusi ir dirbusi Vakarų Europoje, supratau, kad mano tapatybė yra fragmentiška ir nestabili. Galiu atjausti daugybę skirtingų perspektyvų, nes priklausau skirtingoms bendruomenėms, skirtingiems pasauliams.“
Naujausias Lizos darbas įkvėptas baroko estetikos ir pavadintas tapybos technika, kuriai būdingas stiprus šviesos ir tamsos kontrastas. Kūrinys nagrinėja, kaip baimė pasireiškia visuomenės kūne, pasitelkiant dramatiškus baroko dailės elementus. „Šiandien baimė tvyro ore – ji vienaip ar kitaip paliečia mus visus. Kūrinyje norėjau pabrėžti, kaip greitai bijantys kūnai gali tapti groteskiški ar net pavojingi, kaip nedideli konteksto pokyčiai gali agresorius paversti aukomis ir atvirkščiai.“ Festivalio programoje Liza jokiu būdu nepraleis Aymeric Hainaux & François Chaignaud kūrinio „Mirlitons“.
Marijos Kavtaradzės filmo „Tu man nieko neprimeni“ pagrindinio vaidmens atlikėja, pelniusi „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą kaip geriausia aktorė, choreografė ir šokėja Greta Grinevičiūtė festivalyje pristatys naujausią savo kūrinį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“. Tai ketvirtas Gretos Grinevičiūtės darbas, tęsiantis spektaklių seriją konkrečiam ar abstrakčiam objektui ir artimam asmeniui ir jo idėjai ar prisiminimui. Festivalio programos darbas analizuoja draugystės fenomeną – santykį, kuris, nepaisant laiko ir atstumo, gali būti vienas tvirčiausių ir ilgiausiai trunkančių. „Kūrinys tiesiogiai atspindi veikimo ir gyvenimo principus, kuriuos renkuosi kasdienybėje kurdama ryšius. Draugystės ryšys liudija šalia esančių kitų santykių griūtis ar susikūrimus, daro įtaką kito asmenybės formavimuisi ir kinta pats. Tačiau ir čia – mes tolstame ir artėjame, prisileidžiame ir atsiribojame, nuogi, pažeidžiami, kartais pavydintys, bet nuolatos – ryšyje“, – savo kūrinį anonsuoja Greta, ir žada jokiais būdais nepraleisti kitų festivalio darbų: Jeftos van Dintherio „Unearth“ ir Moritzo Ostruschnjako NON + ULTRAS.
Šokėja, choreografė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio ir judesio katedros docentė Giedrė Kirkilė festivalyje pristatys savo pirmąjį solinį judesio monospektaklį „Kraitis“. Šiame kūrinyje, pasitelkdama mezgimo ir siūlų metaforą, ji nagrinės tapatybės ir paveldėtų socialinių normų tematiką. Ką reiškia perimti tradicijas? Kaip jos mus formuoja ir ar galime jas perkurti? „Man patinka meno kūriniai, kurie už mane išreiškia, išveikia, sukuria originalią apčiuopiamą formą mano emocijoms, mano keistumui, mano ydoms, mano vidiniams procesams. Kaip tik tai aš bandau pasiūlyti žiūrovams – kartu pakeliauti su manimi per savo tapatybės suvokimo, pervertinimo, priėmimo kelionę – su šiek tiek pykčio, šiek tiek liūdesio, šiek tiek nuobodulio ir nebloga doze saviironijos. Nors savo darbe tiesiogiai nekalbu apie tautinę tapatybę, bet per pačią temą, naudojamą legendinį muzikos ir poezijos kūrinį, iš močiučių paveldėtą meilę vilnai ir mezgimui, tikrai prisiliečiu ir prie savo lietuviško būdo“, – atskleidžia Giedrė.
„Clap & Slap“ kūrinio duetas – šokio menininkai lietuvė Agnietė Lisičkinaitė ir baltarusis Igoris Shugaleevas – yra tarptautiniu mastu pripažinti dėl savo politiškai angažuotos kūrybos, kuri tyrinėja protesto kultūrą, politinių režimų poveikį ir asmeninės laisvės riboženklius. Spektaklis nagrinės sudėtingą ir paralyžiuojančią įtampą, kuri kilo Rytų Europoje (ypač tarp Lietuvos ir Baltarusijos), po Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą. Ši įtampa nagrinėjama per istorinius, politinius, geografinius ir socialinius kontekstus, kartu pasitelkiant Agnietės ir Igorio asmenines patirtis. Igoriui teko palikti savo tėvynę, o Agnietė nusprendė nebedirbti su rusakalbiais menininkais. Šiandien, susitikę toje pačioje scenoje, šie du menininkai bando užmegzti dialogą, kuris atrodo neįmanomas už meno ribų: dialogas tarp baimės ir būtinybės veikti, tarp kolektyvinės ir asmeninės atsakomybės, tarp asmeninės tragedijos ir geopolitinės katastrofos.
Agnietė Lisičkinaitė pasirodys ir duete su Greta Grinevičiūte bei kvies publiką į neįprastą kelionę, kurioje išnyksta šokio ribos ir tai, ką matome kaip kasdienį judesį, tampa meninės raiškos forma. Savo kūrybos pagrindu pasirinkdamos senjorų kasdienes patirtis ir jų asmenines istorijas, choreografės siekia atskleisti kiekvieno žmogaus gyvenimą kaip istoriją, kupiną paslėptų choreografinių galimybių. Šokio miniatiūroje choreografės stengiasi panaikinti ribą tarp „jų“ ir „mūsų“ – tarp profesionalų ir kasdienybės, tarp visuomenės dažnai užribyje paliekamų, nepastebimų senolių ir „aktyvių“ visuomenės narių. Šiuolaikinio šokio miniatiūra „Šokti 1000 metų“ buvo sukurta tarptautinio projekto „Dance Well“ metu. Šio projekto tikslas – pasitelkiant kūrybos procesus, šiuolaikinio šokio technikas bei tarptautinę patirtį, skatinti Parkinsono liga sergančių ar kitų judėjimo sutrikimų turinčių žmonių integraciją visuomenėje, kultūrinį dialogą bei kultūros, kaip vieno iš (savi)pagalbos įrankių, sustiprinimą.
„New Baltic Dance“ organizatorių informacija
