Laiškai atskleidė kitokį genijų

2008-08-01 Lietuvos rytas, 2008 08 01
Aktorius Rolandas Kazlas ruošiasi spektakliui. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

aA

Alvydas ZIABKUS

Palangoje beveik tūkstantis žmonių įtempę ausis klausėsi Wolfgango Amadeaus Mozarto laiškų, kuriuos skaitė populiarus aktorius Rolandas Kazlas.

Net klasikinės muzikos visai nemėgstantys žmonės žino turbūt garsiausią praeities kompozitorių W.A.Mozartą ir yra girdėję jo kūrinių. Apie šio beveik 36 metus išgyvenusio genijaus asmenybę turime supratimą iš jo biografų, amžininkų pasakojimų, vaidybinių ir dokumentinių filmų.

Tačiau kažin ar daugelis esame skaitę jo asmeninius laiškus, kurie lietuvių kalba dar neišleisti? Iš arčiau pažinti didįjį kompozitorių galėjo Palangos Gintaro muziejaus terasoje prieš kelias dienas apsilankę žmonės. Čia buvo perskaityti W.A.Mozarto laiškų fragmentai.

Tarp muzikos ir laiškų

Pajūryje vasarą vykstančio kultūros festivalio „Palangos vasara“ poezijos ir muzikos ciklą „Ramios, malonios vasaros naktys“ papildė bendras profesoriaus Sauliaus Sondeckio ir Jaunimo teatro aktoriaus R.Kazlo projektas.

Skambant W.A.Mozarto kūriniams, kuriuos atliko S.Sondeckio vadovaujamas Sankt Peterburgo valstybinis Ermitažo muziejaus orkestras, R.Kazlas skaitė kompozitoriaus laiškus, rašytus tėvui, savo žmonai Constanzai, draugams, kūrinių užsakovams.

Su W.A.Mozarto muzika susipinančių įtaigiai skaitomų laiškų pusantros valandos užgniaužę kvapą klausėsi beveik tūkstantis žmonių. Netilpę sausakimšoje Gintaro muziejaus terasoje, genijaus laiškų ir muzikos jie klausėsi įsikūrę už rūmų rožyno.

Dar vienas W.A.Mozarto laiškų skaitymas numatytas gruodžio mėnesį Vilniaus Kongresų rūmuose. .A.Mozarto muziką atliks Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kuris į savo repertuarą įtrauks praeities kūrėjo fortepijonui ir chorui parašytus kūrinius.

Po renginio „Lietuvos ryto“ korespondentas pasikalbėjo su R.Kazlu.

Prisilietė prie asmenybės

- Kaip kilo sumanymas visuomenei perskaityti W.A.Mozarto laiškų?

- S.Sondeckis įsigijo Rusijoje išleistą knygą su W.A.Mozarto laiškais ir prieš pusmetį man pasiūlė juos paskaityti skambant kompozitoriaus kūriniams.

Esu dėkingas S.Sondeckiui. Man tai buvo fantastiška galimybė prisiliesti prie W.A.Mozarto asmenybės, labiau jį pažinti.

- Lietuvoje retas kuris yra skaitęs šią knygą. Kiek joje spausdinama laiškų?

- Apie kelis šimtus. Laiškai yra netrumpi. Tai suprantama – kitokios komunikacijos, išskyrus laiškus, tuomet nebuvo. Jie unikalūs tuo, kad tai – autentiškas W.A.Mozartas. Jo minčių prasmę galėjo iškraipyti nebent iš vokiečių kalbos į rusų kalbą laiškus vertęs vertėjas.

Programai atrinkome daugiau nei dešimt ištraukų iš charakteringiausių ir įdomiausių W.A.Mozarto laiškų, kurie apima laikotarpį nuo kompozitoriaus jaunystės iki paskutinių gyvenimo mėnesių. Pirmiausia klausytojams siekiau atskleisti tikrąjį W.A.Mozartą, kuris labai skiriasi nuo mūsų anksčiau susidarytų stereotipų. Man džiugu, kad klausytojai gyvai reagavo į laiškuose perteikiamą nuotaiką.

Nebuvo plevėsa ir girtuoklis

- Kokį įspūdį jums paliko vieno garsiausių pasaulio kompozitorių laiškai?

- Laiškuose aš neradau požymių, kurie patvirtintų visuomenei nuolat peršamą plevėsos, paleistuvio, girtuoklio įspūdį. Tai buvo paprastas likimo skriaudžiamas žmogus, kuriam šalia kūrybos rūpėjo artimųjų sveikata, buities rūpesčiai, skolos.

W.A.Mozartas man pasirodė gana pavydus, mylintis, rūpestingas ir skubantis padėti žmogus. Jis buvo greitai užsidegantis ir šmaikštus. „Nekankink savęs nereikalingu pavydu. Aš nenoriu užsikrėsti kokia nors liga prostitutės glėbyje“, – savo žmoną ramino išvykęs W.A.Mozartas.

- Iš girdėtų laiškų susidaro įspūdis, kad kompozitorius buvo labai geros nuomonės apie save.

- Aš pasakyčiau kitaip – jis žinojo savo vertę. Tuo metu jis Europoje buvo muzikos dievas, kurį sekiojo gerbėjai. Tačiau to meto genijai buvo gerokai santūresni nei dabartiniai kūrėjai.

W.A.Mozartas buvo ir savikritiškas. Savo laiškuose jis neslepia, kad vieną ar kitą užsakymą įvykdė atmestinai. W.A.Mozartas gerbė ir vertino kitus kompozitorius.

Su kokiu susižavėjimu jis rašė apie pažintį su Johano Sebastiano Bacho mokinio mokiniu. Netiesiogiai su didžiuoju kompozitoriumi susijęs menininkas jam darė didelį įspūdį.

- Minėjote, kad W.A.Mozartas turėjo didelį pasisekimą. Kodėl jis mirė skurde?

- W.A.Mozarto honorarai tuo metu buvo didžiausi Europoje. Jis pats rašė, kad tariantis apie atlygį nereikia nuolaidžiauti. Sprendžiant iš laiškų, kompozitorius atkakliai reikalaudavo savo uždarbio.

W.A.Mozartą pražudė tai, kad jis buvo nepaprastai išlaidus. Jis išlaikė didelius namus su begale tarnų. Nepraktiška buvo ir jo žmona. Be to, kompozitorius buvo ir azartiškas. Jis nemažas sumas tiesiog pralošdavo. Todėl kompozitorius jautė pinigų stygių ir dažnai skolindavosi. Būdavo taip, kad jis neatidavęs ankstesnės skolos prašydavo pinigų vėl. Kai kurie jo kreditoriai tiesiog nebeatsakydavo į jo laiškus.

11 mitų apie W.A.Mozartą

Pasaulio muzikos istorijoje greičiausiai nebuvo kompozitoriaus, kurio gyvenimas ir kūryba būtų apipinti tokia gausybe mitų, kokia gaubia W.A.Mozartą (pav.). Juos kūrė tiek kompozitoriaus amžininkai, artimieji ir bičiuliai, tiek vėlesnių amžių kino, teatro ir literatūros kūrėjai. Nors daugumą šių mitų mokslininkai ir biografai paneigė, jie greičiausiai dar ilgai gyvuos paprastų žmonių sąmonėje. Štai 11 populiariausių mitų apie W.A.Mozartą:

* Wolfgango tėvas Leopoldas Mozartas buvo siaubingas žmogus, kuris labai blogai elgėsi su savo sūnumi.

* Ankstyvuosius W.A.Mozarto kūrinius iš tikrųjų parašė jo tėvas.

* W.A.Mozartas visus savo kūrinius sukurdavo galvoje, o tik tada užrašydavo.

* W.A.Mozarto santuoka su Constanza buvo laiminga ir tenkino abi puses.

* W.A.Mozartas buvo garsiausio anų laikų soprano Catarinos Cavalieri meilužis.

* W.A.Mozartas buvo šiurkštus, arogantiškas ir asocialus žmogus.

* W.A.Mozartas operoje „Užburtoji fleita“ užšifravo masonų paslaptis ir už tai buvo nužudytas.

* W.A.Mozartas mirė visiškai nuskurdęs ir buvo palaidotas bendrame beturčių kape.

* W.A.Mozartas mirė nuo persidirbimo ir alkoholizmo.

* W.A.Mozartas ir A.Salieri buvo priešai.

* A.Salieri nunuodijo W.A.Mozartą.

LRYTAS.LT

Naujienos