Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), gegužę pakvietęs į paskutinę šio sezono premjerą – miuziklą „Mamma Mia!“, žengia į vasarą, besirengdamas tarptautiniam Klaipėdos festivaliui ir jau kreipdamas mintis naujo, 40-ojo, sezono link. Apie artimiausius teatro planus kalbamės su KVMT vadove Goda Giedraityte.
Klaipėdos festivalis šią vasarą vyks jau šeštąjį kartą. Kokia šių metų festivalio idėja ir programa?
Šiais metais Klaipėda mini gana reikšmingą mūsų kraštui sukaktį – karalienės Luizės 250 metų jubiliejų. 1807–1808 m. Klaipėda buvo tapusi Prūsijos karalių rezidencija, čia su savo dvaru gyveno karalienė Luizė ir karalius Frydrichas Vilhelmas III. Lietuvos mastu šis faktas galbūt nėra ypač reikšmingas, bet mūsų krašto istorijoje karalienė Luizė yra svarbi asmenybė, daug nuveikusi Klaipėdos miestui: globojo mokyklas, rūpinosi miestiečių ugdymu, neturtingais vaikais.
Su festivalio komanda pabandėme išsiaiškinti, kokios muzikos ji galėjo klausytis, kuo domėtis. Atradome istorinių žinių, kurios galbūt labiau pagrįstos legendiniais motyvais, bet yra inspiruojančios, kad karalienei Luizei teko klausytis Josepho Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ – kūrinys jai palikęs didžiulį įspūdį. Egzistuoja legenda, kad po oratorijos atlikimo karalienė kompozitoriui padovanojo savo žiedą, o jis jai įteikė perrištą kūrinio klavyrą. Šis pasakojimas mus paskatino Klaipėdos festivalio atidarymui rinktis Haydno „Pasaulio sutvėrimą“. Kūrinį atliksime teatre – didžiojoje salėje „Jūra“, nes norime jį ir įvaizdinti: pasaulio sutvėrimas – vaizduotę atverianti tema. Pakvietėme padirbėti video ir šviesų dailininkus. Bus dainuojama originalo, vokiečių, kalba, o kadangi esame įsipareigoję mūsų krašto ir geopolitinės situacijos kontekste turėti kūrinių, mezgančių dialogą su Vokietijos kultūra, svarstome palikti „Pasaulio sutvėrimą“ teatro repertuare.
Haydno oratoriją Klaipėdos festivalyje pristatysime rugpjūčio 13 ir 14 d., o rugpjūčio 21 ir 22 d. esame suplanavę šokio diptiko premjerą. Bendradarbiaujame su choreografu Marceliu Leemanu iš Šveicarijos ir lietuvių choreografe Agnija Šeiko; norime pristatyti ir moterų menininkių kūrybą. Leemano „Decrescendo“ ir Šeiko „Borrowed Landscapes“ pastatymo darbai prasidės jau gegužę–birželį.
Rugpjūčio 29 d., pernai pradėtą festivalio svečio liniją, užpildys Prancūzijos nacionalinis jaunimo simfoninis orkestras. Dabartinė jo dirigentė yra Kristiina Poska iš Estijos, tad tai bus ir tam tikras sąlytis su Baltijos šalių kultūra. Orkestras atvyksta su visu savo instrumentarijumi, scenoje išvysime daugiau kaip šimtą jaunų žmonių! Skambės patraukli, spalvinga programa – Maurice’o Ravelio „Bolero“ ir siuita iš baleto „Dafnis ir Chlojė“ bei Richardo Strausso simfoninė poema „Taip kalbėjo Zaratustra“. Mums yra aktualu šiuo koncertu sudominti ir Klaipėdos meno mokyklas, kad moksleiviai ir studentai savo akimis pamatytų, jog ir jauni žmonės gali groti dideliuose orkestruose. Šis pavyzdys jiems galėtų tapti tam tikra motyvacija pradėti savo kūrybinį kelią. Su Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija tariamės dėl galimybės surengti bendrus mūsų ir prancūzų jaunųjų muzikų susitikimus, skirtus pabendrauti: galbūt tai taip pat turėtų skatinamąjį efektą – parodyti, kaip nuostabu yra jauniems žmonėms būti kūrybinių komandų dalimi.
Klaipėdos festivalį pabaigsime rugsėjo 5 d., tęsdami mūsų pernai pradėtą nemokamų renginių bendruomenei tradiciją ir primindami šių metų pagrindinį leitmotyvą – karalienės Luizės jubiliejų. Ji didelį dėmesį skyrė švietimui, tad užmezgėme bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu ir pasirinkome nuostabią miesto erdvę – KU Socialinių ir humanitarinių mokslų (anksčiau – Pedagoginio) fakulteto kiemą prie stoties. Nuostabūs yra tiek istorinis pastatas, tiek jo vidinis kiemas – su senu sodu, į kurį kol kas nelabai kas užsuka. Koncerto datą priderinome prie mokslo metų pradžios šventės, kad ir universiteto bendruomenė, kuri labai maloniai mus priima, galėtų prisijungti ir dalyvauti. Nuskambės Karlo Jenkinso kūrinys „Symphonic Adiemus“, kurį atliks Tomo Ambrozaičio diriguojamas KVMT simfoninis orkestras ir net keturi chorai iš Klaipėdos, Kretingos ir Palangos: „Aukuras“, „Cantare“, „Kristalė“ ir Palangos kamerinis choras.
Festivalio koncertinę programą lydės edukaciniai renginiai: ekskursijos, pokalbiai ir kitos veiklos.
Su Klaipėdos festivaliu įžengsite į rudenį – rugsėjo 5 d. nuskambės paskutinis koncertas, o jau rugsėjo 11 d. teatras pradės naują, 40-ąjį, sezoną. Spalį numatyta Georgo Friedricho Händelio operos „Julijus Cezaris“ premjera. Kuo dar stebins jubiliejinis sezonas?
40-ąjį sezoną norisi įprasminti, visų pirma, pagerbiant mūsų teatro žmones. O iš repertuarinės veiklos pagrindinis sezono įvykis, be abejo, yra Georgo Friedricho Händelio „Julijus Cezaris“. Labai laukiame šios baroko operos, jaučiame susidomėjimą iš auditorijos. Iki premjeros, rugsėjo mėnesį, norime pakviesti publiką į edukacinį pokalbių ciklą, kuriame ji bus supažindinama su baroko atlikimo specifika, kuo jis skiriasi nuo klasikinio atlikimo, kuo įdomi yra baroko muzika, instrumentai, dainavimas ir pan.
Iš kitų svarbesnių akcentų paminėčiau rugsėjo 22-ąją – mūsų korifėjaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienį, kurį Lietuvoje dabar jau minime kaip Kultūros dieną. Esame sutarę su „Operomanija“ atvežti į Klaipėdą įsivaizduojamą M. K. Čiurlionio operą „Jūratė“. Kūrinys bus adaptuotas mūsų teatrui: jo premjera Vilniaus senajame teatre buvo orientuota į kiek mažesnę instrumentininkų ir choro sudėtį. Šiuo metu operos kompozitoriai dirba pritaikydami kūrinį mūsų teatro simfoninio orkestro ir choro pajėgumams; solistai ir aktoriai bus tie patys, kurie dalyvavo ir Vilniaus pastatyme. „Jūratė“ padės supažindinti mūsų auditoriją su šiuolaikiškesniais meniniais sprendiniais, naujosios operos raiška: nors muzika yra sukurta M. K. Čiurlionio kūrinių pagrindu, vizualinis ir režisūrinis sprendimas yra naujoviškas. Bendradarbiavimas su „Operomanija“ mums leidžia savo auditoriją po truputį pratinti prie modernių veikalų. Apskritai opera „Jūratė“ dėl savo tematikos labai tinka paminėti M. K. Čiurlionio gimtadienį būtent Klaipėdoje, negana to – ji bus rodoma salėje „Jūra“. O ir dalis kūrybinės komandos yra iš mūsų krašto – solistė Lauryna Bendžiūnaitė, režisierė Gintarė Radvilavičiūtė. Sakyčiau, kad tai gana klaipėdietiškas kūrinys.
Tarptautinės muzikos dienos proga, tik šįkart ne spalio 1-ąją (nes ruošimės „Julijaus Cezario“ premjerai), o spalio 15-ąją, pakviesime į tradicinį KVMT simfoninio orkestro koncertą, skirtą Klaipėdos kompozitorių kūrybai: atliksime Alvido Remesos simfoniją. Taip pat turėsime keletą naujų kamerinių projektų, vienas iš jų – kamerinė opera „Smėlio čakona“, kurios premjera numatyta lapkričio mėnesį.
Lapkritį pristatysime ir vienos įdomesnių pastarųjų metų choreografių, menininkės Annabellės Lopez Ochoa (Kolumbija / Belgija) kūrinį „Mammatus“. Jis bus integruotas į triptiką kartu su kitais dviem mūsų pastatymais, bet būtent Ochoa dalis bus premjerinė. „Mammatus“ buvo sukurtas kompanijai „Joffrey Ballet“ Jungtinėse Amerikos Valstijose. Choreografė mielai sutiko atvykti į Klaipėdą ir pastatyti šią kompoziciją mūsų baleto trupei.
Be naujienų rodysime visą turtingą teatro repertuarą. Rugsėjį ir gruodį bus du „Mamma Mia!“ spektaklių blokai; greta kitų pastatymų, atliksime Philipo Glasso operą „Kelionė“, Johanno Strausso II operetę „Tūkstantis ir viena naktis“, Jerryʼio Bocko miuziklą „Smuikininkas ant stogo“. Jis rodomas jau dvidešimt penkerius metus, bet susidomėjimas neblėsta: jaučiame žydų bendruomenės dėmesį – LRT televizijos laida „Menora“ buvo atvykusi daryti reportažo. Regis, kūrinys vėl įgauna antrą kvėpavimą.
Taip pat ruošiame projektą 2027 metams. Tai kamerinė opera „Vilko vaikai“. Šiuo metu dirbama prie libreto, bendradarbiaujame su dramaturge Gabriele Labanauskaite ir režisiere Greta Štiormer. „Vilko vaikų“ tema yra labai aktuali mūsų kraštui, be to, orientuojamės į Lietuvos kultūros sezoną Vokietijoje. Kūrinys bus parengtas ir vokiečių kalba, tad tikimės, kad jis galėtų sudominti ir Vokietijos žiūrovus, atverdamas prisiminimų lauką, žadindamas tam tikrus sentimentus.
Šviežiausia dabartinio sezono premjera – miuziklas „Mamma Mia!“ pagal grupės ABBA dainas. Ar publika labai jo laukė?
Susidomėjimas didžiulis! Juokavome, kad dar nebuvome pradėję statyti, o į gegužės spektaklius jau nebuvo likę bilietų. Labai tuo džiaugiamės: su mumis net susisiekė aistringi kūrinio fanai, kurie siūlė paskolinti savo su miuziklu susijusias kolekcijas ir pan.
Premjerai ruošėsi visos teatro tarnybos: ir siuvykla, ir scenografijos dirbtuvės, jau nekalbant apie meninius kolektyvus. Šiame miuzikle labai daug personažų – solistai, choras, šokėjai. Be kita ko, labai įdomu išgirsti, kaip ABBA dainos skamba lietuviškai. Galbūt žiūrovams tai bus tam tikra nuostaba, nes visi įpratę prie dainų skambesio anglų kalba. Kokybišką vertimą garsiniu ir tekstiniu aspektais padarė Virginijus Pupšys.
Šis, kaip ir kiti teatro pastatymai, turi savo generalinį rėmėją: miuziklą „Mamma Mia“ bei Klaipėdos festivalį remia laivininkystės kompanija. Kokią matote tokio bendradarbiavimo prasmę ir vertę teatrui greta finansinio indėlio?
Manau, svarbiausia čia yra tai, kad skirtingi sektoriai susitinka ir tampa bendražygiais, įgyvendindami tam tikrą idėją. Viename mieste dirbantys kolektyvai, kurie savo profesiniame lauke yra nutolę, turi progą keliauti greta. Svarbu, kad gebame atrasti jungtinių projektų, kurie domina ir verslo, ir kultūros bendruomenes. Tai sukuria ne tik finansinę, bet ir socialinę vertę – žmogiško susitikimo ir suvokimo, kad tai, ką mes darome kartu, skirta tiek mūsų miesto ir Klaipėdos regiono gyventojams, tiek ir visai Lietuvai, nes jaučiame susidomėjimą teatro veikla Lietuvos mastu. Mes kartu galime dovanoti kokybišką, profesionalų kultūrinį produktą auditorijai ir sykiu ją plėsti. Kai įmonė prisideda prie paramos kūriniui, jos darbuotojai irgi pradeda juo domėtis ir tokiu būdu plečiame savo auditorijos lauką – atsiranda galimybė susitikti.
Man atrodo, kad bendradarbiavimas ir buvimas kartu įvairiuose procesuose yra būtinybė. Ypač šiais technologijų laikais, kai esame be galo individualizuoti, surasti bendrus taškus ir kurti kartu yra labai svarbu. Labai džiaugiamės, kad tiek „Mamma Mia!“, tiek „Julijus Cezaris“ atrado savo globėjus, kad kurdami ir pristatydami spektaklius turime draugą, su kuriuo galime keliauti šiame procese ir būdami kartu sukurti kai ką prasminga. Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie įmonių, kurios remia mūsų veiklą, tam tikro viešinimo ir žinomumo. Į teatrą ateinanti auditorija pradeda domėtis ir rėmėjo veikla. Man atrodo, kad abipusis pokalbis ir buvimas, darbas kartu, siekis bendrų rezultatų yra labai svarbus.
Parengė Beata Baublinskienė
KVMT informacija
