Reaguodami į Vyriausybės numatytą mokesčių didinimo programą didžiųjų Lietuvos festivalių organizatoriai šiandien surengė spaudos konferenciją ir išplatino pranešimą bei raštą dėl mokesčių didinimo. Tai nevyriausybinės kultūros ir meno organizacijos, kurių veikla grindžiama dvišaliais ar daugiašaliais tarptautiniais projektais bei inovatyvių pasaulio kultūros patirčių pristatymu Lietuvoje – Vilniaus festivaliai, Menų spaustuvė, OKT/Vilniaus miesto teatras, Lietuvos šokio informacijos centras, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, Tarptautinis Kristupo vasaros festivalis, Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“, Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“, Teatras „Meno fortas“, Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“, Tarptautinis elektroninės muzikos festivalis „Jauna muzika“, Tarptautinis festivalis „Kino pavasaris“, Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama“, Tarptautinis festivalis „Tinklai“, Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindis Rindis“
Nauji mokesčiai – 50 proc.
Šios organizacijos, veikusios per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį itin sunkiomis sąlygomis, bet nepaisant valdžios kultūros politikos sistemingai Lietuvos žiūrovams pristatydavusios naujus kultūros ir profesionaliojo meno pavyzdžius, o kartu ir garbingai atstovavusios Lietuvai užsienyje, šiandien, Lietuvos tūkstantmečio ir Vilniaus tapimo Europos kultūros sostine išvakarėse, suabejojo galimybėmis normaliai tęsti savo veiklą savo šalyje. „Drastiškas mokesčių didinimas bei netiesioginių kaštų augimas, numatomas nuo 2009 sausio 1, šiam sektoriui gresia žlugimu“, – rašoma pranešime. Preliminariais paskaičiavimais, vieno projekto kaštai, kaip beveik jokiam kitam šalies ūkio sektoriui, gali išaugti nuo 20 iki 50 proc..
Vos 18 Nepriklausomybės metų menanti Lietuvos Respublika, kultūrinio lauko kontekste yra dvilypė: tarsi siekiama perimti vakarietiško administravimo modelį, bet drauge tebenorima išlaikyti sovietinį kultūros organizacijų tinklą, visiškai biudžetinių įstaigų nemotyvuojant aktyviai kultūriškai veikti ir gerinti kultūrines paslaugas. Todėl kultūra tapo dvipole: valstybės bei savivaldybių dotuojamas biudžetinių įstaigų tinklas ir nepriklausomas, veikiantis laisvosios rinkos konkurencijos erdvėje, sektorius. Būtent pastarasis, apimantis šiuolaikinių scenos ir muzikos menų paslaugas teikiančias organizacijas, šiuo metu Lietuvoje ryškiausiai propaguoja tarptautinių projektų sklaidą bei novatoriškų pasaulio kultūros patirčių pristatymą, kuris lygintinas su pažangių užsienio technologijų diegimu įvairiose mokslo srityse.
Nuolat tarptautinius kultūros ir meno projektus rengiančioms organizacijoms 2009 m. mokesčiai bei kaštai gali išaugti tiesiogiai ir netiesiogiai:
– nuo 2009 m. sausio 1 d. įvedamas naujas mokestis – 15% už išmokas užsienio atlikėjams/trupėms (nepaisant to, kad tai nevyriausybinis sektorius – pelno nesiekiančios organizacijos) – po numatomo mokesčių suvienodinimo kaštus padidins veikiausiai 20 proc. Naujoji Vyriausybė numato naikinti PVM lengvatas. Tai padidins šio kultūros sektoriaus kaštus dar 14-19 proc. Be to, ketinama iki šiol neapmokestintam kultūros renginių lankymui (bilietams) įvesti PVM. Ekonomikos recesijos periodu, kai daugelis šalies gyventojų mažina savo išlaidas (viešųjų apklausų duomenimis – pirmiausia ribodami kultūros renginių lankymą), šio išlaidų augimo perkelti ant mokėtojų pečių neįmanoma, tad atitinkamai mažės sektoriaus pajamos, t.y. galimybės patiems dengti išlaidas papildomais 19 %.
Nevyriausybinės organizacijos prognozuoja, kad brangs teatrų bei salių nuoma, į Lietuvą atvykstančių užsienio atlikėjų ir Lietuvos kūrėjų kelionės, viešbučių ir apgyvendinimo paslaugos, maitinimo paslaugos, taip pat iki šiol tik patentininkų (siuvimas, vertimai, stalių paslaugos, reklamos paslaugos, įrangos nuoma ir kt.) teiktos paslaugos; taip pat bus apmokestinami autorinių honorarų gavėjai. Jei ministerijų biudžetai pagal prognozuojamą bendrą nacionalinio biudžeto taupymo tendenciją bus mažinami, visiškai tikėtina, jog atitinkamai mažės ir kultūros bei meno programoms skiriamos lėšos.
Kiek kainuos viena trupė
NVO atstovai pateikia ir aiškų pavyzdį dėl mokesčių didinimo remiantis priimtais įstatymais ir naujos Vyriausybės programa:
Vienas iš Vilniaus festivalių („Sirenos“, „Gaida“ arba „Naujasis Baltijos šokis“) Nacionaliniame dramos teatre pristato vidutinio dydžio (15 asmenų, įskaičiuojant technikus ir vadybininkus) užsienio trupę, savo šalyje registruotą kaip ne pelno organizaciją.Projekto sąmata 2008 m. buvo 75528 Lt.
Išlaidos:
Apmokėjimas trupei už spektaklį (sulygta 10000 eurų) – 34528 Lt.
Naujas Pelno mokestis (nuo 34528 Lt) už išmoką užsienio asmeniui – buvo 0 Lt, 2009 bus 6906 Lt.
PVM mokesčio (nuo 34528 Lt) lengvatos panaikinimas – buvo 0 Lt, bus 6560 Lt.
Trupės apgyvendinimas – buvo (15 asm.x 3 d.x 200 Lt) 9000 Lt, bus 10200 Lt.
Trupės kelionė – buvo (15 asm. x 1000 Lt) 15000 Lt, bus 17850 Lt.
5 mokėjimai pagal patentus (vertėjas, dekoracijas pagaminęs stalius, siuvėjas, įrangos nuomotojas, reklamos autorius) – buvo 10000 Lt, bus (pagal autorines sutartis) mažiausiai 13100 Lt.
Teatro nuoma buvo 7000 Lt, bus 8330 Lt.
Viso išlaidų: vietoje buvusių ankstesnių 75528 Lt bus 97474 Lt.(+29,06 %).
Pajamos: Kultūros ministerijos parama buvo 50528 Lt, bus (mažiausiai – -10%) 45475 Lt, pajamos iš bilietų buvo (500x50 Lt) 25000 Lt, bus (po PVM lengvatos panaikinimo ir numatomo PVM didinimo) – 21008 Lt.
Viso pajamų – vietoje ankstesnių 75528 Lt bus gauta 66483Lt (-11,98%).
Rezultatas: vietoje subalansuoto biudžeto 2009 projekto sąmatoje gali būti -30991 Lt – -46,61% trūkumas.
Taigi, viso daugumos inovatyvių tarptautinių projektų brangimo (pajamų iš jų mažėjimo) efektas sieks -40-50%, o ne 1-19%, kaip numatoma kitoms ūkio šakoms.
Europos kultūros provincija
Pareiškimo autoriai taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje veikiantis nevyriausybinių kultūros įmonių finansinės apskaitos reguliavimas jau iki šiol buvo gerokai sudėtingesnis ir biurokratiškesnis nei senosiose ES šalyse. Galioja aibės absurdiškų ribojimų, neegzistuojančių kitose šalyse – tai silpnina Lietuvos subjektų konkurencingumą ES kūrybinių veiklų ekonomikoje, o 2008 rugsėjo 15 įsigaliojęs naujausias Viešųjų pirkimų įstatymas, didžiąją nevyriausybinio sektoriaus dalį pavertęs Perkančiosiomis organizacijomis, pakerta bet kokį sektoriaus gyvybingumą, nes verčia užsiiminėti ne tiesiogine savo veikla, bet kiekvieno, net ir mažiausio pirkinio apiforminimu keletu dokumentų.
Kultūros sektorius nėra reformuotas, ypač komplikuota tebelieka būtent nevyriausybinių organizacijų padėtis. Kultūros sferai skiriamas likutinis finansavimas, kai kurių šaltinių duomenimis – pati mažiausia dalis nuo bendrojo vidaus produkto visoje ES. Festivalių ar spektaklių pastatymų finansavimas net nuo Lenkijos, Čekijos, Serbijos skiriasi 2-6 kartus, nuo Prancūzijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės – dešimtis ir net šimtus kartų.
Mažinama veikla trokštamo efekto neduos – dauguma atveju jis tik sunkins šios srities operatorių veiklos sąlygas, nes be adekvačios senosioms ES šalims kultūros politikos dauguma šios sferos operatorių esminę administravimo ir funkcionavimo, o nemažą ir pačių projektų kaštų dalį apmoka būtent iš veiklos pajamų. Jei nebus atsisakyta naujų mokesčių iš esmės neperžiūrėta kultūros sfera, nemažai įstaigų gali nutraukti ar sustabdyti savo veiklą. Taip kultūros rinka taps skurdesnė, valstybės iždas neteks net ir iki šiol rinktų mokesčių, dalis šiame sektoriuje dirbusių žmonių kreipsis į darbo biržas. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos šio scenarijaus atveju numato savo veiklą tęsti beveik tik užsienyje – taigi kyla ir Lietuvos kultūros emigracijos grėsmė.
Siūlymų paketas
Kreipimosi autoriai Vyriausybei pateikia siūlymus, nereikalaujančius didelių finansinių injekcijų ir galinčius sušvelninti tarptautinių inovatyvių kultūros projektų sektoriaus padėtį:
- atšaukti numatomą naują, nuo 2009 sausio 1 turintį įsigalioti pelno mokestį už išmokas užsienio atlikėjams/trupėms arba jo netaikyti nesiekiančioms pelno ir paramos gavėjo statusą turinčioms kultūros veikla užsiimančioms organizacijoms;
- PVM lengvatų kultūros renginių lankymui bei užsienio paslaugų apmokėjimui nemažinti arba jas mažinti bent jau panašia, kaip kitoms ūkio šakoms, proporcija – pvz., 1-14 %.
- padidinti PVM mokėtojo registravimo limitą iki 517920 litų už bendrą suteiktų paslaugų atlygio sumą per metus, t.y. sutapatinti su ES teise.
- peržiūrėti 2008 rugsėjo 15 įsigaliojusį Viešųjų pirkimų įstatymą;
- išspręsti ar bent jau per ekonominės krizės pasekmes mažinančių naujosios vyriausybės priemonių paketo galiojimo laikotarpį (2009-2010 metai?) sumažinti (50%?) valstybinių salių nuomos problemą, ypač – VEKS programoje esantiems renginiams;
- planuojant 2009 ir 2010 metų biudžetus atskiroms KM programoms/Kultūros rėmimo fondui finansavimo nemažinti, labai atidžiai su operatoriais aptarti bet kokį finansavimo mažinimą, adekvačiai siejant jį su mokesčių pasikeitimais;
- pakeisti, optimizuoti Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymą, priartinant jį prie šiandienos realybės ir jos poreikių;
- aptarti su nevyriausybininkų sektoriumi KM ir KRF skiriamo finansavimo sąmatų sudarymo principus, mažinti formalius apribojimus;
- tartis su nevyriausybininkų sektoriumi dėl įstatymų keitimų, mokesčių didinimo, dėl nevyriausybinių organizacijų platesnio (proporcingesnio) atstovavimo įvairiose tarybose, ekspertų ir kitose sprendimo galią turinčiose komisijose;
- nebeskirstyti kultūros sektoriaus į „valstybinį“ ir „privatų“ – imtis integruotos, abi sektoriaus puses vienijančios, o ne atskiriančios kultūros politikos.
Menų faktūros inf.
