Rasa Kalinauskaitė
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) subruzdo vadovybės politika nepatenkinti darbuotojai: į daugelį metų merdėjusią baleto kolektyvo profsąjungą per pastarąjį mėnesį įstojo apie 50 baleto artistų.
„Pagrindinė problema - darbdavio ir darbuotojų santykiai. Mums skaudu, kad trūksta pagarbos baleto kolektyvui", - LŽ vakar sakė baleto artistus vienijančios profsąjungos pirmininkė Vaida Šniurevičiūtė, atsargiai rinkdama žodžius.
Tačiau užkulisiuose jau seniai kalbama apie kultūringą baudžiavą, kuriai pasmerkti Gintauto Kėvišo vadovaujamo LNOBT artistai. Vieša paslaptis, kad investavus milijonus litų į prokuratūros dėmesio sulaukusią pastato rekonstrukciją žmonės, be kurių šis teatras būtų negyvas, yra priversti kone skursti.
Anoniminis pagalbos šauksmas
Internete neseniai pasirodė tekstas apie baleto artistų padėtį LNOBT, kurį parašė anonimais dėl savo saugumo panorėję likti šokėjai. Jie tikina esantys diskriminuojami, nes išskirtinė teatro vadovų draugystė mezgasi su artistais iš užsienio, kuriems sudaromos palankesnės sąlygos. Teksto autoriai taip pat apgailestauja, kad nors šį sezoną buvo minėtas Lietuvos baleto 85-metis, šventiniuose spektakliuose nedalyvavo daug pasaulyje pripažintų Lietuvos artistų. Čia pat teigiama, kad primabalerina Eglė Špokaitė paliko LNOBT šio sezono viduryje, nes esą nebegalėjo pakelti sunkios atmosferos.
Profsąjungos lyderė V.Šniurevičiūtė LŽ pripažino, kad baleto šokėjai diskriminaciją jaučia ir norėtų padėtį keisti. „Daugelis mano, kad pamatyti žmones iš užsienio yra labai gerai, bet dažniausiai jų atvažiavimas pateisinamas sakant, kad mūsų teatre esą nėra kam šokti. Teigiama, kad mūsų šokėjai nėra pakankamai profesionalūs, todėl esą kviečiami kiti artistai. Bet jeigu būtų bandoma parengti lietuvius atlikėjus tiems vaidmenims, manome, kad nereikėtų kviestis artistų iš užsienio", - sakė ji.
Mėgins tartis geruoju
V.Šniurevičiūtė pabrėžė, kad atgimusi baleto artistų profsąjunga nesiruošia daryti revoliucijų ir konfrontuoti su teatro vadovybe. Anot jos, materialinė darbuotojų padėtis taip pat netaps pirmuoju derybų klausimu. „Žinoma, mūsų atlyginimai labai maži, bet tokia padėtis yra visame teatre. Profsąjunga susikūrė ne tam, kad didintume algas", - teigė profsąjungos lyderė.
Anot jos, artimiausiu metu baleto artistai sieks papildyti kolektyvinę teatro darbuotojų sutartį atskiru baleto kolektyvui skirtu priedu. Jie tikisi, kad tai padės spręsti tokias problemas kaip darbo laiko planavimas ar vaidmenų skirstymas. „Šiuo metu artistai ne visada žino, ką ir kada turės šokti po dviejų dienų", - pasakojo V.Šniurevičiūtė.
Problemų neįžvelgia
Teatro baleto meno vadovė Tatjana Sedunova, paklausta, kaip reaguoja į profsąjungos atgimimą, piktinosi viešai platinamais anoniminiais baleto artistų laiškais ir klausimynais apie geidžiamas permainas. „Jeigu turi pretenzijų, profsąjunga turėtų kreiptis į vadovą. Į mane nė karto su pretenzijomis nesikreipė", - pareiškė ji. Teiginius apie Lietuvos baleto artistų diskriminavimą T.Sedunova vadino visišku išsigalvojimu. „Lietuvos baleto jubiliejui skirtą savaitę atidarė mūsų premjera „Kopelija", per kurią šoko visi mūsų solistai. Vėliau pakvietė mane ponas G.Kėvišas ir pasiūlė pasikviesti pagrindinius solistus iš Rusijos, kad ta savaitė būtų puošnesnė", - tikino baleto meno vadovė.
Ji teigė nežinanti priežasčių, dėl kurių LNOBT paliko primabalerina E.Špokaitė. „Ji kalbėjosi su ponu G.Kėvišu, bet su manim ta tema nešnekėjo", - sakė T.Sedunova. Su Estijoje vakar viešėjusiu LNOBT vadovu G.Kėvišu LŽ susisiekti nepavyko.
