Mindaugas Klusas
Lietuvos rusų dramos teatre - nepaprastas įvykis: pirmą kartą mūsų krašte pastatyta vokiečių kompozitoriaus Georgo Friedricho Haendelio barokinė opera. Spektaklio kūrėjai - scenos profesionalai ir jaunieji atlikėjai - pasirinko 1738 metais Londone parašytą „Kserksą".
G.F.Haendelio operoje apstu dramos ir intrigų, ištikimybės priesaikų ir meilės ilgesio. Pagrindinė veikalo figūra - istorinė asmenybė, persų valdovas Kserksas. Jis pamilsta Romildą, brolio Arsameno mylimąją, tūžta ir mėgina sunaikinti visas kliūtis, kurios pastoja kelią šiam jausmui. Iš kelių meilės trikampių nupintas operos siužetas pasiekia kulminaciją, kai savo tikrąją tapatybę, nusimesdama kario apsiaustą, atskleidžia Kserkso sužadėtinė iš užjūrio Amastrė. Sugėdintas tironas prašo visų atleidimo.
Baisus apsileidimas
Tradiciškai nuo XVIII amžiaus karaliaus Kserkso partiją dainuodavo kastratas, vėliau - mecosopranai arba kontratenorai. Kompozitoriaus nurodymu Arsameną turėdavo atlikti „tamsusis sopranas„. Lietuvių operoje, kurią dirigavo muzikos vadovas Martynas Staškus, o režisavo Jonas Vaitkus, pagrindinius veikėjus įkūnijo mecosopranas Vilija Mikštaitė ir sopranistas Viktoras Gerasimovas. Jiems talkino būrelis bičiulių dainininkų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) auklėtinių, taip pat „Draugiškų projektų“ choras ir Lietuvos kamerinis orkestras. Opera atlikta originalo kalba - itališkai.
Prieš spektaklį apie G.F.Haendelio asmenybę ir kūrybą pasakojęs muzikologas Jonas Bruveris teigė, kad iki šiol Lietuvoje buvo pastatyta tik šio kompozitoriaus pastoralė „Akidas ir Galatėja„ - Tytuvėnų vasaros festivalyje. „Tačiau ji, kaip ir „Kserksas“, nėra repertuarinis spektaklis. Tokia situacija dėl G.F.Haendelio operų Lietuvoje - baisus mūsų apsileidimas", - LŽ tvirtino muzikologas.
Barokiškas juokas
Statytojų sumanymu scenos centre įsitaisė orkestrantai, klavesininkė ir dirigentas, atlikti savo trumputes partijas iš užkulisių pasirodydavo pučiamųjų instrumentų muzikantai. Operos veiksmas sukosi aplink orkestrą - ant pakylų scenos gilumoje ir šonuose, taip pat avanscenoje prie minkštasuolio. Režisierius, regis, vengė įmantrių dekoracijų, sceninių triukų, norėjo, kad klausytojai visą dėmesį sutelktų į barokinio dainavimo subtilybes ir nuostabią muziką. J.Vaitkus, kaip ir neseniai statytame spektaklyje „Barbora ir Žygimantas„, pasinaudojo vaizdo projekcija. Per uvertiūrą ekrane buvo pristatyti operos personažai. Vėliau, skambant nemariajai arijai „Ombra mai fu“, čia išsiskleidė didžiulis platanas - prie jo Kserksas išvydo Romildą. Antrame veiksme drobėje atsirado tiltas, per Egėjo jūrą persų nutiestas į Graikiją. Ėmė barokiškas juokas matant, kaip keistai jo skulptūros primena sostinės Žaliojo tilto figūras.
Nors pristatydamas naująją operą režisierius negailėjo karčių žodžių aktorinei solistų parengčiai, žiūrovai išvydo gana ryškius, savitus personažus: liūdnąją Romildą (Nerita Pokvytytė), kumščiais šonus parėmusį generolą Ariodatą (Tomas Tuskenis), stulbinamą dramatiškąją, visą Azijos platybę žvilgsniu atveriančią Amastrę (Romualda Suchocka), plevėsą tarną Elvirą (Romanas Kudriašovas), klastingą viliokę Atalantą (gundančioji Gunta Davidčuka).
Laikantis atlikimo tradicijų
Pastatymo muzikos vadovas, dirigentas M.Staškus LŽ pasakojo, kad dauguma „Kserkso„ atlikėjų šiemet baigia LMTA. „Pagal solistų sudėtį diplominiam jų darbui iš 42 G.F.Haendelio operų labiausiai tiko ši. Turime unikalų vienintelio Lietuvos sopranisto V.Gerasimovo balsą. Taip pat, laikydamiesi atlikimo tradicijų, Kserkso partiją skyrėme mecosopranui V.Mikštaitei. Iš tiesų Vilija yra sopranas, turintis žemesnio tembro atspalvį. Jai labai tiko šis vaidmuo“, - kalbėjo M.Staškus.
Septynerius metus LMTA studijuojanti plungiškė V.Mikštaitė sukūrė antrą vaidmenį profesionalioje scenoje. Įdomu, kad ir pirmasis buvo vyriškas - šiemet Nacionalinėje operoje pastatytose „Figaro vedybose„ ji dainuoja jaunuolį Kerubiną. „Man patinka abu vaidmenys. Matyt, turiu vyriško temperamento. Nuo mažumės augau tarp vaikinų - brolių ir pusbrolių. Mūsų giminėje yra labai mažai mergaičių“, - juokėsi jaunoji Kserkso vaidmens kūrėja.
Viskas įmanoma
Į klausimą, ar tikrai esąs vienintelis sopranistas Lietuvoje, LMTA pirmo magistrantūros kurso studentas V.Gerasimovas atsakė juokdamasis: „Kol kas akademijoje tokiu balsu dainuojančiųjų negirdžiu.„ Profesionalioje scenoje šis klaipėdietis - ne naujokas. Jis atliko nedidelį Amūro vaidmenį operoje „Orfėjas ir Euridikė“, dainavo madrigalinėse operose „Tankredžio ir Klorindos dvikova„, „Nedėkingųjų šokis“. Praėjusią savaitę sopranisto balsas skambėjo Klaipėdoje per „Popėjos karūnavimą„. V.Gerasimovas LŽ prisipažino, kad po šio spektaklio ir kelių „Kserkso“ repeticijų jautė stiprų nuovargį. Tad per G.F.Haendelio operos premjerą scenoje nėmaž nesijaudino. „Tik stengiausi kuo švariau atlikti savo partiją. Arsameno vaidmuo man - nemenkas iššūkis. Esu aukštesnio balso kontratenoras, o čia teko dainuoti kitaip, nei man įprasta: ieškoti žemesnio tembro, tamsesnių, melancholiškų atspalvių", - aiškino V.Gerasimovas.
Abu solistai minėjo, kad didžiulė opera buvo statoma milžinišku greičiu. Labai trūko laiko. Su režisieriumi J.Vaitkumi studentai susitiko tik balandžio pabaigoje. „Niekas trijų veiksmų operos ir be jokių kupiūrų per kelias savaites nepastato. Pasirodo, viskas įmanoma", - sakė V.Gerasimovas.
