Kristina Gudonytė: „Ko nesuprantame, dar nereiškia, kad to nėra“

2013-02-24 Menų faktūra

aA

Airida Vasyliūtė

Kovo pabaigoje Vilniaus Užupio teatro žiūrovai išvys Tito Varno režisuotą spektaklį pagal Kristinos Gudonytės pjesę „Aš niekada tavęs nepaliksiu". Savo mintimis apie būsimą premjerą, kūrybą ir gyvenimą sutiko pasidalinti charizmatiška bei šilta asmenybė Kristina Gudonytė, tik ką Vilniaus knygų mugėje apdovanota už Metų knygą vaikams  „Ida iš šešėlių sodo". Aktorė, dailininkė, rašytoja, populiarių televizijos filmų ir daugybės spektaklių scenarijų autorė ir režisierė, televizijos serialų  scenarijų bendraautorė. Turėdama tiek daug darbų ir įsipareigojimų niekada nepamiršo, kad vis dėlto svarbiausia yra žmonės. „Man žvaigždės yra dangaus šviesuliai", - kiek ironiškai apie dabartines šou žvaigždutes kalbėjo pašnekovė. Tad neatsitiktinai būsimame spektaklyje atsiranda Elviso Presley figūra kaip  priešprieša šiuolaikinei „žvaigždžių" kalimo mašinai. Rokenrolo karalius taip pat vaizduojamas kaip tyros, paprasto, neišskaičiuotos meilės simbolis.

Dramaturgė kelia klausimą apie negebėjimą atsirinkti to, kas yra svarbiausia šiandienos vertybių sumaištyje: „Kaip greita pasidaryti kuo nors? Jaunuoliai kartais mąsto,- štai pasirodysiu per televizorių, tapsiu „žvaigžde", tada jau ateis ir pinigai, ir įvertinimas. Daug dirbti nereikia. Noras geriau gyventi yra sveikintinas, tai skatina progresą, bet mums pumpuoja, kad viską galime gauti labai greitai. Iš tiesų tai yra vidinė degradacija".

Būsimam spektaklyje bus nemažai mistikos, ryšio su tuo ko mes nematome, dažnai jaučiame, bet ne visada drįstame pripažinti. Kaip teigia Kristina Gudonytė, „nesinori visko išaiškinti, norisi, kad žiūrovas pats pradėtų galvoti, kad būtų dar kažkokios smegenų veiklos po spektaklio. Jei kažko mes nesuprantame, dar nereiškia, kad to nėra. Tačiau nesinori visko ir apsunkinti. Norėjau svarbius dalykus parodyti paprasčiau ir žaismingai, komiškai, tarsi pasijuokti iš savęs". Taip spektaklyje atsiranda fotografo personažas, kuris, tarsi nemirtingas, fiksuoja veikėjos ir jos močiutės, mamos, prosenelės prisiminimus.

„Aš jau buvau pamiršusi apie šią pjesę, nes ją parašiau prieš 12 metų. Ir štai vieną dieną Titas prisiminė ir paklausė, ar aš neprieštarausiu, jei jis pastatys šią pjesę. Mes su juo geri draugai nuo studijų laikų. Kai aš ką nors naujo parašydavau, jis būdavo ta auka, kuri išklausydavo", - juokavo menininkė. O pats Titas Varnas kalbina autorę vaidinti spektaklyje močiutę. „Buvau repeticijose ir skaičiau, bet vis dar mąstau, ar man to reikia. Kai tu pati rašei, viską puikiai žinai, ir jei kas nors ne į tą pusę kažką pasiūlo - tai pradeda taip nervinti! Gal aš visai kitaip galvojau!".

Spektaklis  „Aš niekada tavęs nepamiršiu" yra skirtas tiek paaugliams, tiek suaugusiems. Kristina Gudonytė savo kūryboje ypatingai daug dėmesio skiria paauglių tematikai, nes jaučiasi jiems artima. „Suaugusieji prisitaiko ir moka gyventi, o tai, kas išmokta, nėra įdomu. Paaugliai dar ieško, protestuoja, yra labai natūralūs. Šveist į šonus tuos blizgučius ir matyti žmogų!", - sako menininkė. Tai pagrindinis rašytojos leitmotyvas būsimame spektaklyje.

Naujienos