Iki šiol nesibaigusios pandemijos metu kultūrinis gyvenimas sulėtėjo. Ypač 2020-2021 metais, kai išgyvenome ne vieną karantiną. Sulėtėjusi kasdienybė, nežinia, bejėgystė ir netektys ne vienam tapo melancholiško savo gyvenimo permąstymo akstinu. Lietuvos teatrui šis laikas atnešė ne vieną distopiją - liūdną ateities viziją. O štai teatrologė Audronė Girdzijauskaitė per šiuos porą metų sukūrė tekstų rinkinį apie praeitį bei dabartį - pandemijos nuotaikomis pažymėtas refleksijas apie neretai persipinančius savo asmeninį bei Lietuvos kultūrinį gyvenimą „Kovido meto užrašai“.
A. Girdzijauskaitė, daugybės knygų ir straipsnių apie teatrą autorė, Lietuvos skaitytojams yra puikiai pažįstama ne tik kaip teatrologė. Lengvu, įtraukiančiu stiliumi parašytos prisiminimų knygos „Atminties salos“ (2008), „Nutolę balsai“ (2011) bei „Atminties šuliniai“ (2020) gerokai peržengia teatro bendruomenės ribas ir yra tapusios XX a. Lietuvos kultūros gyvenimo dokumentais.
Naujausioje daugiažanrėje knygoje autorė jungia dabarties procesų apmąstymo bei prisiminimų rašymo talentą ir taip įtraukia į savo poros praėjusių metų kasdienybę: „dabar atėjo niūrus metas - užgriuvo kovido epidemija, rusų karas Ukrainoje, nerimas, baimė dėl mūsų visų likimo aplinkui žvangant ginklams. Atsirado noras stebėti ir įsidėmėti tai, kas yra greta tavęs, tą kasdienybę, kurioje telpa daugybė visokių dalykų. Sudėlioti jų mozaiką iš pastarojo meto įvairaus žanro rašinių“.
Knyga, kaip ir dera pandemiją apmąstančiam kūriniui, prasideda žvilgsniu pro langą. Į pažįstamą, bet dažnai mažiau dėmesio gaunančią mūsų aplinką. Atsivertę A. Girdzijauskaitės namų langu papuoštą viršelį visų pirma randame autorę pro savo langą stebinčią geltonų plytų namą ir sustojusią jo rekonstrukciją. Bet ilgai čia skaitytojų neužlaikiusi ji kviečia į asmeninę ir kultūrinę kelionę po Lietuvą, Vilnių ir savo gyvenimą.
Knygą išleido Scenos meno kritikų asociacija (SMKA).
Knygos leidybą iš dalies finansavo Vilniaus miesto savivaldybė.
SMKA informacija
