Balandžio 12 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą, Menų spaustuvės klube „Prie arbatos" įvyks susitikimas su aktoriumi, be kurio sceninės kūrybos neįsivaizduojamas nemenkas šiuolaikinio Lietuvos teatro istorijos etapas, - Arūnu Sakalausku.
Susitikimo metu aktorius kartu su teatrologe Daiva Šabasevičiene mėgins atskleisti svarbiausią savo kūrybos temą, kaip jis supranta teatrą, savo kuriamus vaidmenis. Gal pavyks suprasti reikšmingiausios scenos meno grandinės - aktorius-vaidmuo-personažas - ryšius.
Arūnas Sakalauskas - jauniausias viduriniosios kartos aktorius. Tai byloja ne tik jo išvaizda, bet ir sceninė jaunystė: kad ir ką vaidintų, jis sugeba nustebinti improvizacijos galia ir prasmių polifonija. Pažvelgus į brandžių Sakalausko vaidmenų galeriją, galima pastebėti, kad jis, pasitelkdamas skirtingus vaidmenis, visų pirma kuria save. Tiksliau, aktorius kuria vieną temą, nors vaidina skirtingų autorių, skirtingų režisierių spektakliuose.
Arūnas Sakalauskas: „Kas yra teatras, aš nežinau, nors jau keli tūkstančiai metų, kai žmonės žiūri į tai, kas vadinama teatru. Tuščia erdvė. Dėžutė. Tiesiog vieta. Paradoksali dėžutė. Jis gali būti viskas ir kartu niekas. Žiūrime į tai, ko niekada nebuvo, o gal buvo, bet labai seniai, arba tik bus, arba tik gali būti, ir žiūrėdami išgyvename - juokiamės, verkiame, pykstame. Žodžiu, sėdėdami tamsoje, gyvename ne savo gyvenimus, bet jeigu gyvename - argi tai gali būti ne mūsų gyvenimas?!
Kartais teatras gali būti visiškai niekas, nepaisant į jį sudėtos meilės, talento, begalės pastangų ir t. t.
Jis nepagaunamas, nors žmonės jam atiduoda visą savo gyvenimą. Jis gali suluošinti tave, gali pasigailėti, išaukštinti arba visiškai nekreipti į tave dėmesio. Sąskaitų jam nepateiksi - nėra kam. Jis dingsta su tuo metu gyvenusiais žmonėmis. O gal nedingsta - tiesiog išeina, kur jam įdomiau. Aišku, kad vėliau man atrodys kitaip. Tai kas jis?"
Menų spaustuvės inf.
