Rugpjūčio 27 d., 12 val., Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) visuomenei ir žiniasklaidai atvirame renginyje Kauno teatrai jau trečią kartą pristatė naująjį 2026–2027 metų sezoną. Vienoje vietoje susitiko Nacionalinio Kauno dramos teatro, Kauno valstybinio lėlių teatro, Kauno miesto kamerinio teatro, šokio teatro „Aura“ ir Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovai, kurie apžvelgė artėjančio sezono premjeras, festivalius, tarptautinius projektus ir svarbiausius scenos meno įvykius.
„Šis sezonas išskirtinis tuo, kad Kauno teatrai turi ką pasiūlyti ne tik savo ištikimiesiems žiūrovams, bet ir tiems, kurie ieško naujų scenos meno formų, tarptautinių kontekstų ir netikėtų susitikimų. Bendras sezono pristatymas leidžia į Kauno teatro sezoną pažvelgti ne kaip į pavienių institucijų kalendorių, o kaip į vieną didelį miesto kultūros pasakojimą“, – teigia renginio organizatoriai.
Artėjantį sezoną Kaune netrūks premjerų, tarptautinių kūrėjų, festivalių ir skirtingoms auditorijoms skirtų spektaklių – nuo pirmųjų susitikimų su teatru vaikystėje iki sudėtingų šiuolaikinės dramaturgijos keliamų klausimų suaugusiųjų auditorijai.
Kauno valstybinis lėlių teatras pradeda naująjį sezoną „Ant sparnų“
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) naująjį 69-ąjį savo sezoną pradės jau rugpjūčio 30-ąją, kviesdamas į tradicinę sezono atidarymo šventę „Į pasakų šalį!“, kuri teatro prieigas pavers tikru pasakų miesteliu. Šventės metu žiūrovai bus pakviesti ne tik susitikti su teatru ir jo pasakiškais gyventojais, bet ir pirmą kartą išvysti naujausią spektaklį visai šeimai – „Namai namučiai“, kurį režisuoja Jūratė Trimakaitė.
Vienu svarbiausių KVLT rudens sezono įvykių taps rugsėjo 19 ir 22 dienomis pristatoma premjera suaugusiesiems „Čiurlionio užrašai“. Spektaklį režisuoja Sakartvelo režisierius Nikolozas Sabashvili. Bendras Kauno valstybinio lėlių teatro ir Sakartvelo lėlininkų projektas šiuolaikiškai atskleis jautrų, savitą ir neaprėpiamą M. K. Čiurlionio vidinį pasaulį.
Spalio 10–11 d. lėlių teatras kvies į vieno mylimiausių pasaulio vaikų literatūros kūrinių „Troliai Mumiai. Kometa atskrieja“ spektaklio premjerą, kurią pagal Tuvės Janson kūrinį režisuoja Rokas Lažaunykas. Šiemet minimas knygos 80-ies metų jubiliejus, tad kūrėjai tiki, kad tai bus puiki galimybė atrasti šią knygą ne tik jaunajai kartai, bet ir prisiminti ją jau gerai žinantiems.
Gruodžio 5–6 dienomis mažųjų žiūrovų lauks kalėdinė premjera „Vienos pasaka“ (rež. Darius Krapikas). Spektaklis, skirtas visai šeimai, žiūrovus nukels į snieguotą ir pasakišką Austriją, o Didžiojoje salėje atgims ir vaikų lauks A. Žiurausko režisuotas spektaklis „Dovana Kalėdų Seneliui“.
2027-ųjų pavasarį teatro repertuarą papildys dar du nauji kūriniai: kovo 12–14 d. įvyks viena laukiamiausių KVLT sezono premjerų – Agnės Sunklodaitės režisuotas spektaklis „Altorių šešėly“ pagal Vinco Mykolaičio-Putino romaną. Suaugusiesiems ir jaunimui skirtas kūrinys taps susitikimu su viena reikšmingiausių lietuvių literatūros istorijų ir galimybe į ją pažvelgti per šiuolaikinio lėlių teatro raišką.
Gegužės 15-ąją suplanuota Ievos Jackevičiūtės režisuoto spektaklio „Sodai“ premjera, skirta patiems mažiausiems teatro žiūrovams, kuriems tai gali būti ir pirmas susitikimas su teatru.
69-asis sezonas „Ant sparnų“ Kauno lėlininkų spektaklius nuneš į išskirtinę lietuviškos kultūros ekspediciją: ne tik po Europos festivalius Slovėnijoje ir Rumunijoje, pasieks Skandinavijos lietuvių bendruomenes, bet ir nuskries į tolimąją Pietų Ameriką: lietuviška pasaka „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“ bus vaidinama Lietuvos vaikams Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje.
Sezoną vainikuos tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Kaunas Puppet“, kuris gegužės 18–22 d. Kaune suburs lėlininkus ir teatro kūrėjus iš Lietuvos bei užsienio. Festivalis taps svarbiausiu tarptautiniu Kauno valstybinio lėlių teatro sezono akcentu ir yra įtrauktas į Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai renginių kalendorių.
107-asis Nacionalinio Kauno dramos teatro sezonas: „Pagauti vėjo“
Nacionalinis Kauno dramos teatras 107-ąjį sezoną pradeda šūkiu „Pagauti vėjo“. Juk vėjo neįmanoma pamatyti ar sustabdyti, tačiau galima pajusti jo poveikį. Naujojo sezono programoje – reikšmingi tarptautiniai bendradarbiavimai, gastrolės prestižiniuose teatrų festivaliuose, naujos premjeros ir festivalis, kviečiantis kitaip pažvelgti į teatro prieinamumą.
Šį sezoną reikšmingiausiu įvykiu taps vieno įtakingiausių šiuolaikinio Europos teatro režisierių Thomo Ostermeierio premjera 2027 m. sausį pagal Williamo Shakespeareʼo pjesę „Akis už akį“. Berlyno teatro Schaubühne meno vadovo T. Ostermeierio spektaklis bus pirmasis šio menininko pastatymas Baltijos šalyse. Režisieriaus kūryba Kauno scenoje leis Lietuvos žiūrovams patirti šiuolaikinio vokiškojo teatro estetiką ir stilių.
Tarptautinė teatro kryptis šį sezoną bus matoma ne tik Kaune. Rugsėjį NKDT spektaklis „Dorianas“, sukurtas režisieriaus Roberto Wilsono, atidarys vieną svarbiausių ir ilgiausią istoriją turintį Lotynų Amerikos tarptautinį festivalį FIBA Buenos Airėse. Spektaklis bus rodomas legendiniame Teatro Coliseo. Tai ne vienintelis R. Wilsono kūrybos pristatymas Argentinoje – 2027-ųjų vasarį Buenos Airėse, Teatro Colón scenoje, planuojama parodyti kitą režisieriaus spektaklį – „Septynios vienatvės“ pagal Oskarą Milašių.
Nuo rugsėjo Nacionaliniame Kauno dramos teatre pradės veikti teatro mokykla vaikams ir paaugliams „Jaunoji scena“. Mokyklos vadovas, aktorius Andrius Gaučas, remdamasis tarptautine praktika, su kolegomis vaikus ir jaunuolius kvies atrasti sceną ir užkulisius, ugdyti vaizduotę, kūrybiškumą ir gebėjimą veikti kartu.
Pirmosios 107-ojo sezono premjeros žiūrovų lauks jau spalį. Spalio 6-ąją, Raudondvario kultūros centre įvyks jaunosios kartos režisieriaus Dominyko Matulionio premjera pagal amerikiečių dramaturgo Nathano Richardo Nasho pjesę „Lietaus pardavėjas“. Kartu su NKDT aktoriais kuriamas spektaklis pasakos apie tikėjimą ir viltį, o jo pristatymas Kauno rajone pratęs teatro kūrybinį bendradarbiavimą su regionu.
Spalio 16-ąją, NKDT scenoje įvyks premjera pagal britų dramaturgės Lucy Prebble pjesę „Poveikis“. Ją režisuoja jaunosios kartos kūrėjas Justinas Vinciūnas. Spektaklio centre – naujų antidepresantų klinikinis tyrimas su savanoriais, netikėtai virstantis istorija apie meilę, santykius ir bandymą suprasti savo jausmus. Beje, 2027-ųjų kovą J. Vinciūnas režisuos dar vieną premjerą pagal norvego Jono Fosseʼės pjesę „Aš esu vėjas“.
Gegužę jaunosios žiūrovų kartos lauks režisieriaus Karolio Zajausko „Svetimas“ pagal Albertʼo Camus romaną – europietiškojo egzistencializmo klasiką.
Spalio pabaigoje NKDT trupė išvyks į Lenkiją. Spektaklis „Lietuviškos Vėlinės“ pagal Adomą Mickevičių, kurį režisavo Jakubas Skrzywanekas, bus pristatytas tarptautiniame Kielcų festivalyje, kuriančiame daugiakultūrę Europos teatro dialogo erdvę.
Lapkričio 10–20 d., Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyks festivalis „Nerk į teatrą“, šįkart kviesiantis iš arčiau susipažinti su pasaulyje sparčiai populiarėjančia „Relaxed Performance“ – įvairiems žiūrovų poreikiams pritaikytų spektaklių – praktika.
Festivalio dėmesio centre bus neuroįvairovė ir klausimas, kaip teatras gali tapti prieinamesnis žmonėms, pasaulį patiriantiems skirtingais būdais. Festivalio programoje – spektakliai iš Airijos, Danijos, Norvegijos ir Lietuvos, taip pat vyks diskusijos apie prieinamumo praktikas pasaulio teatruose.
Kauno miesto kamerinis teatras: nauji spektakliai ir tarptautinis jaunimo teatro festivalis „Išeities taškas“
Kauno miesto kamerinis teatras 51-ąjį sezoną pradės šventiškai – rugsėjo 18 dieną, Kauno pilies amfiteatre miestiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami nemokamai išvysti mitologija ir baltų kultūra paremtą spektaklį „4 Mortos“. Režisieriaus Dariaus Rabašausko spektaklis sujungia folklorą, muziką ir teatrinį performansą į šiuolaikinį ritualą – vakarėlį su mirtimi, kuriame galime išmokti ją priimti be baimės. Muzikos autorė Laurita Peleniūtė spektaklio metu kuria gyvą garsinį audinį iš senųjų lietuvių dainų, garsų, šnabždesių ir kvėpavimų, o Gedimino Žilio dainų tekstai suteikia balsą tam, apie ką paprastai nutylime.
Rugsėjo 22–spalio 4 dienomis vyksiantis tarptautinis jaunimo teatro festivalis „Išeities taškas“ 11-ąjį kartą kvies atrasti kylančius scenos menų veidus. Šių metų programoje – šiuolaikinis cirkas, dokumentinis teatras, šokio, lėlių ir objektų teatro spektakliai, taip pat – tradicija tapęs eskizų konkursas. Jau antrus metus iš eilės festivalis pristato ir jaunuosius menininkus iš Čekijos. Programos centre – žmogus, jo santykis su savimi, kitu ir jį supančiu pasauliu.
Pirmoji sezono premjera įvyks spalio 17–18 dienomis. Tai – prieš metus teatro festivalio „Išeities taškas“ eskizų konkursą laimėjęs Aistės Rekašiūtės spektaklis „Banginis ant kranto“ (pjesės autorė – Uršulė Toleikytė). Kūrinio centre – ribinės, sudėtingos patirtys, susidūrimas su būties trapumu, skausmingais išgyvenimais, prisiminimų nuotrupomis, paradoksais tarp vidinio ir išorinio gyvenimo. „Banginis ant kranto“ yra intymus pasakojimas apie jauną žmogų, užaugusį Nepriklausomybės laikotarpiu, tačiau vis dar veikiamą sovietmečio šešėlių.
Kauno šokio teatras „Aura“ naująjį sezoną pasitinka premjerų ir tarptautinio festivalio ritmu
Kauno šokio teatras „Aura“ šį rudenį gyvena itin intensyviu kūrybos ritmu – vienu metu skleidžiasi kelios premjeros, gastrolės po Lietuvą ir 36-ąjį kartą Kauną į Europos šiuolaikinio šokio sostinę paversiantis tarptautinis festivalis AURA. Kaip pabrėžia teatro kūrėjai, naujasis sezonas kviečia žiūrovą patirti šokį ne tik kaip reginį, bet ir kaip būdą kalbėtis apie atmintį, tapatybę bei žmogaus vietą pasaulyje.
Rugsėjo 6–8 d. Vilniuje bus pristatomas naujausias teatro kūrinys vaikams „Mikro / Makro“ – choreografės Ingos Fontez Sakurako sukurtas spektaklis, kviečiantis mažuosius žiūrovus į paslaptingą gamtos mikropasaulį. Tai pirmasis Lietuvoje butoh šokio alegorinis spektaklis vaikams, jungiantis šiuolaikinį šokį, fizinį teatrą, vaizdo projekcijas ir elektroninės muzikos garsus.
Rugsėjo 24 d. prasidės tarptautinio šokio festivalio AURA 36 programa, pratęsianti daugiau nei tris dešimtmečius gyvuojančią tradiciją. Festivalio atidaryme – pasaulyje pripažintos choreografės Sharon Eyal spektaklis „Atidėtas liūdesys“, o vėliau Kauno scenose lankysis portugalų duetas Beatriz & Tiago, liuksemburgietė Jill Crovisier, choreografė Ieva Navickaitė bei Lenkijos šokio teatras Polish Dance Theatre, uždarysiantis festivalį premjera „Vėlinės“. Spalio 1 d., kino teatre „Daina“ bus pristatoma ir paties teatro „Aura“ premjera – režisieriaus Pauliaus Markevičiaus imersinis kūrinys „Kabaretas Favela“, specialiai sukurtas šio istorinio pastato erdvėms ir vėliau papildysiantis nuolatinį teatro repertuarą.
Į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną atkeliauja „Šrekas“
Spalio 2 d.vienas mylimiausių kino herojų iš ekrano persikels į teatro sceną. Joje atsivers pasaulis, kuriam prireikė specialiai kuriamų konstrukcijų, sudėtingų dekoracijų, kaukių, lėlių teatro meistrystės, vaizdo projekcijų, ugnies ir net gigantiško judančio bei su žiūrovais galinčio bendrauti drakono.
Pagal „Oskaro“ apdovanojimą pelniusį „DreamWorks Animation“ kino filmą ir Williamo Steigo knygą sukurtas miuziklas į sceną sukvies visame pasaulyje pamėgtus pasakų personažus, tačiau šįkart jų nuotykis vyks ne kino ekrane, o gyvai, žiūrovų akivaizdoje. Miuziklo pjesę ir dainų tekstus parašė Davidas Lindsay-Abaireʼas, muzikos autorė – „Tony“ apdovanojimą pelniusi Jeanine Tesori.
Nors miuziklas „Šrekas“ pirmiausia žada juoką, nuotykius ir įspūdingą reginį visai šeimai, istorija turi ir kitą sluoksnį. Tai pasakojimas apie gebėjimą priimti kitą tokį, koks jis yra, apie draugystę, meilę, savęs pažinimą ir drąsą būti savimi.
„Šreko“ istorija scenoje keliauja per daugybę skirtingų vietovių, scenovaizdis turi keistis greitai ir efektingai. Kiekvienai scenai konstruojamos skirtingos modulinės dekoracijos, kurioms reikėjo sprendimų, retai naudojamų Lietuvos teatrų scenose. Prie šio sudėtingo techninio projekto prisidėjo statybų įmonė „Autokausta“, padėjusi įgyvendinti scenovaizdžiui reikalingą patogiai surenkamą orkestro ložės uždengimo sistemą – tokio pobūdžio sceninę įrangą įprastai kuria vos keli specializuoti gamintojai pasaulyje.
Ne mažesnis iššūkis – 35 skirtingi pasakų pasaulio personažai. Jiems kuriamos kaukės, kurių dalis užsakytos užsienyje, o kitas gamina kitų Lietuvos teatrų gamybinės dirbtuvės. Kartu su kostiumais, lėlėmis, dekoracijomis ir technologiniais sprendimais kaukės turi sukurti pasaulį, kuriame pasaka scenoje taptų gyva.
Šalia kitų sudėtingų sceninių sprendimų, rimtu pastatymo iššūkiu tapo drakono sukūrimas. Tai ne dekoracija, o gigantiška judanti lėlė, turinti sąveikauti su aktoriais ir žiūrovais. Drakoną scenoje atgaivins lėlininkai, o jo pasirodymus papildys specialieji efektai, kuriantys paslaptingą ir pasakišką atmosferą.
Šis pastatymas – tai didžiulis kūrybinis ir techninis iššūkis teatro kolektyvui. Čia susitiks nuotaikinga miuziklo muzika, aktorinis meistriškumas, lėlių teatras, išmoninga scenografija, išskirtiniai kostiumai, specialieji efektai ir šiuolaikinės scenos technologijos. Režisierius Kęstutis Stasys Jakštas, muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, dirigentas Mantas Jančiauskas, scenografė Giedrė Brazytė, kostiumų, lėlių ir grimo dailininkė Julija Skuratova, choreografas Dainius Bervingis
Po grandiozinės miuziklo „Šrekas“ premjeros, jubiliejinių renginių ir naujų koncertinių programų Kauno valstybinio muzikinio teatro scena ruošis kitai premjerai – Johanno Strausso operetei „Šikšnosparnis“.Ji į teatro sceną sugrįš jau penktąjį kartą, ir tai ne atsitiktinis pasirinkimas. Ši operetė per dešimtmečius tapo tuo kūriniu, su kuriuo siejamas Kauno muzikinio teatro identitetas ir publikos meilė šiam žanrui. Teatro repertuare „Šikšnosparnis“ užima ypatingą vietą – jis tarsi operetės žanro „Traviata“ – kūrinys, prie kurio norisi sugrįžti ne todėl, kad trūksta naujų istorijų, o todėl, kad svarbi ilgametė, nuoširdžiai puoselėjama tradicija.
Pasak šios operetės režisieriaus Andriaus Žiurausko, „Šikšnosparnis“ žavi savo romantika, ironija ir geru humoru. Operetės kūrėjai pabrėžia, kad XIX a. kūrinio situacijos šiandien skamba stebėtinai pažįstamai: kartais sakome viena, galvojame kita, o darome trečia. Būtent todėl „Šikšnosparnis“ gali būti žaismingas veidrodis, kuriame atpažįstame ne XIX a. Vienos gyventojus, o save pačius. Premjera įvyks 2027 m. kovo 5 dieną.Dirigentai – Mantas Jančiauskas ir Virgilijus Visockis, scenografė Kotryna Daujotaitė, kostiumų dailininkė Emilija Gutauskaitė.
NKDT parengta informacija
