Liuda Jonušienė
Galima drąsiai teigti, kad ir nedideli municipaliniai teatrai yra reikšmingi šalies scenos meno proceso dalyviai. Ir ne tik todėl, kad išugdo nemažai puikių aktorių didžiosioms scenoms ar kartkartėmis pagarsėja įdomiais spektakliais. Štai Panevėžyje Lėlių vežimo teatras kas dveji metai rengia tarptautinį spektaklių vaikams festivalį „Lagaminas", o į jaunimą ir visą šeimą orientuotame „Meno" teatre jau devintą balandį prasideda Kamerinių spektaklių festivalis.
Šiais metais festivalio programoje - dvylika trupių, iš kurių net aštuonios savo spektaklius sukūrė pagal lietuvių klasikos ir šiandieninių rašytojų, poetų, dramaturgų tekstus.
Festivalį pradeda šeimininkų premjera - Vinco Krėvės-Mickevičiaus „Raganius", kurį režisavo Albertas Vidžiūnas, scenografiją sukūrė „Meno" teatro vadovas dailininkas Kęstutis Vaičiulis.
Antrąjį vakarą panevėžiečiai kviečiami į Kauno nacionalinio dramos teatro spektaklį „Žemės ar moters" pagal kitą mūsų literatūros klasiką Juozą Tumą-Vaižgantą. Režisierius - Tomas Erbrėderis. Keistuolių teatras siūlo netgi padedant konsultantui iliuzionistui Vytautui Rašimui Živilės Mičiulytės sukurtą spektaklį pagal Gendručio Morkūno kūrybą „Švęsti kosmose ir tvarte".
Žiūrovai nekantriai lauks naujojo Klaipėdos jaunimo teatro pasirodymo. Valentino Masalskio suburta jauna komanda žada ir pastatymą pagal jauno dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę „Paukštyno bendrabutis". „Menų spaustuvė" inscenizavo Juliaus Paškevičiaus pjesę „Ribos". Ją režisavo Tadas Montrimas, o vieną iš trijų vaidmenų kuria dar neseniai Juozo Miltinio dramos teatro aktoriumi buvęs, „Mene" ne vieną spektaklį pastatęs, šiuo metu, kaip ir daugybė kitų Panevėžio išeivių, sostinės menininkų gretas papildęs Valerijus Jevsejevas.
Neseniai J. Miltinio dramos teatre dirbti pradėjusi ir iškart čia išpopuliarėjusi jauna aktorė Inga Jarkova kaimyninio „Meno" žiūrovams siūlo pažiūrėti dar Šiauliuose jos režisuotą Virgilijaus Veršulio pjesę „Už durų". Spektaklyje ji ir vaidina kartu su Juozu Bindoku.
Ir tai ne vienintelis I. Jarkovos vaidmuo šiame festivalyje - J. Miltinio dramos teatras į jį delegavo Antano Gluskino režisuotą romantinę dramą paaugliams pagal Lucy Maud Mongomery „Anė iš Žaliastogių", kurioje pagrindinį Anės personažą sukūrusi Inga jau pelnė gausias žiūrovų simpatijas neseniai Rokiškyje vykusiame teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams".
„Cezario grupė" atveža savo vadovo Cezario Graužinio spektaklį pagal iki skausmo pažįstamą, ko gero, dar nepralenkto lietuvių lyriko Pauliaus Širvio poeziją. O Birutė Mar, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kartu su aktoriais Vytautu Anužiu ir Aleksu Kazanavičiumi interpretavusi XX a. trečiojo dešimtmečio užsienio poetų užrašus, siūlo spektaklį "Laiškai į niekur" kaip kosmopolitinį „skaudžios ir sudėtingos epochos dokumentą".
Dar panevėžiečiai turėtų pamatyti intriguojančią Jurgio Kunčino romano inscenizaciją - Alytaus miesto teatre Loretos Liausaitės režisuotą „Tūla, arba Esame okupuota šalis".
Ir tik teatro laboratorija „Atviras ratas", Vilniaus „Trupė liūdi" ir dar kartą „Cezario grupė" festivalio programą paįvairins ne lietuvių autorių veikalais. Tai - Liudmilos Razumovskajos pjesės „Brangioji mokytoja" interpretacija, spektaklis pagal Danielį Keyesą „Mano vardas Čarlis" ir Lesios Voroninos apysakos „Superagentas 000. Auksinės kengūros paslaptis" sceninis variantas.
Kovo pabaigoje visuotinai minima Tarptautinė teatro diena teatrų miestu neretai vis dar vadinamame Panevėžyje turi poros savaičių tęsinį. Belieka žiūrovams palinkėti - nepristigti pinigų bilietams, o teatralams - kūrybinio įkvėpimo jų nelengvo, bet labai prasmingo darbo sklaidoje.
