Juozo Budraičio „Paskutinė Krepo juosta”

2012-12-31 Menų faktūra

aA

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro studijoje įvyko režisieriaus Oskaro Koršunovo ir aktoriaus Juozo Budraičio susitikimas. Gruodžio 27 dieną parodytas pirmasis spektaklio „Paskutinė Krepo juosta", kuriamo laboratorinių ieškojimų principu, etapas. Menininkai ir toliau skendi naujos teatro kalbos paieškose, kurių rezultatas jau ateinančių metų pradžioje bus parodytas publikai bei taps teatro repertuaro dalimi.

Menininkų pasirinkta airių dramaturgo Samuelio Becketto pjesė „Paskutinė Krepo juosta" - vienas iš absurdo literatūros klasikos veikalų apie skaudžią žmogaus amžiaus kaitą. Kaip pjesėje teigia pagrindinis ir vienintelis jos veikėjas Krepas, tai yra retrospektyvi kelionė praeitin. Krepas, ilgą gyvenimą jau nugyvenęs vyras, sėdi savo kambaryje, paskendęs tarp daugybės juostų su savo paties balso įrašais iš praeities. Pats Samuelis Beckettas taip pat buvo linkęs į depresiją ir vienatvę, tad rašytojo autobiografinių momentų čia - apstu.

Juozas Budraitis - kino, televizijos ir teatro aktorius, sukūręs arti šimto įvairių vaidmenų Lietuvos bei užsienio kine ir televizijoje. Su jo vardu siejami žymiausiu lietuviško kino pastatymai „Niekas nenorėjo mirti", „Jausmai", „Maža išpažintis", „Sodybų tuštėjimo metas".

„Gal jau praėjo geriausi mano metai", - spektaklyje teigia Krepas - Juozas Budraitis, pasileidžiantis trisdešimt metų atgal į praeitį ir vėl sugrįžtantis dabartin. Įrašai garso juostose - galimybė pasinerti praeitin ar dokumentuoti dabartį. Samuelis Beckettas, pjesę rašęs praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje, Krepo kasdienybei fiksuoti pasirinko magnetofoną ir juostas. Kokį principą pasirinks režisierius Oskaras Koršunovas, mėgstantis į klasiką žvelgti pro modernią prizmę?

Aktorius ir režisierius nusprendė pastatyti sunkiai teatre  pastatomą absurdo dramą, pasižyminčią subtilia beprasmybės prasmės paieškų ir egzistencializmo klausimų sinteze. Kita vertus, tuo ir žavus absurdo žanras. Scena taip pat neįprasta - OKT Studija, po kurios stogu jau gimė „Dugne" ir „Julijus Cezaris". Dažno vėliau į didžiąją sceną persikėlusio spektaklio ieškojimai ir repeticijos prasidėjo būtent čia.

„Darbas su Juozu Budraičiu - svarbi šio spektaklio kūrimo dalis. Šis aktorius buvo nepelnytai pamirštas Lietuvos teatro scenoje ir daugiau dirbo kine. Dabar vėl atėjo laikas jam imtis didelio jo talento verto vaidmens", - kūrybine bendryste su aktoriumi džiaugiasi režisierius Oskaras Koršunovas.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro inf.

 

Naujienos