Naujomis premjeromis Kauno valstybinis dramos teatras pasitinka savo 90-ąjį jubiliejų, kurį švęs ateinantį gruodį. Baigiantis vasarai repeticijas teatre pradėjo net trijų pastatymų kūrybinės pajėgos, o trupę papildė keletas naujų aktorių.
Suformuoti jubiliejinio sezono repertuarą teatras patikėjo žymiausiems savo režisieriams - Jonui Jurašui, Jonui Vaitkui, Gyčiui Padegimui ir Gintarui Varnui. Kiekvienas jų savo kūrybos epochomis teatro istorijon įrašė nemažai ryškių puslapių. Dabar šių kūrėjų užduotis - iš esmės atnaujinti Kauno dramos repertuarą. Tai padaryti jiems padės ir teatro grandų J. Vaitkaus ir Rimo Tumino mokiniai - režisieriai Artūras Areima, Agnė Sunklodaitė bei Agnius Jankevičius.
Pirmoji jubiliejinio sezono premjera - režisieriaus A. Areimos statoma Henriko Ibseno drama „Šmėklos" (vaidmenis kuria aktoriai Aurelija Tamulytė, Dainius Svobonas, Tomas Rinkūnas, Toma Vaškevičiūtė ir Sigitas Šidlauskas). Kaip ir praėjusį sezoną „Auksinį scenos kryžių" pelnęs A. Areimos spektaklis „Laimingi", „Šmėklos" irgi turėtų būti itin estetiškos (scenografiją ir kostiumus čia taip pat kuria Kotryna Daujotaitė). Spektaklio premjera - rugsėjo 30 d., spalio 1, 8 ir 9 dienomis.
1881 m. pasirodžiusios „Šmėklos" susilaukė daugybės kaltinimų dėl tuo metu tabu laikytų temų - paveldimų venerinių ligų, santuokinės neištikimybės, eutanazijos aptarimo. Suskilusios šeimos paveikslą „Šmėklose" Ibsenas atskleidžia nutraukdamas nuo jo padorumo šydą, po kuriuo slypėjo tikroji Alvingų istorija. Senos nuodėmės ir „gėdos", sandariai paslėptos po idealios šeimos kauke, sugrįžta kaip šmėklos, reikalaujančios atpirkimo. Režisierius A. Areima gilinasi į visuomenę, nuolat balansuojančią tarp mito ir realybės. Netikri, sumeluoti šeimyniniai, visuomeniniai vaidmenys subliūkšta susidūrus su realybe, o įprasti problemų sprendimo būdai praranda prasmę.
Rudenį premjerinį spektaklį „Antigonė Sibire" pristatys vienas žymiausių režisierių Kauno dramos teatro istorijoje - J. Jurašas. Iki šiol visos Lietuvos teatro mylėtojų atmintyje gyvi „Mamutų medžioklė", „Grasos namai", „Barbora Radvilaitė" ir kiti jo spektakliai. Daugelis buvo uždrausti arba rodomi kruopščiai cenzūruoti. 1974 m. kartu su žmona rašytoja Aušra Marija Sluckaite dėl priverstinės emigracijos išvykęs į Vakarus, režisierius į Tėvynę grįžo 1990 m. Būtent tada jis Kauno dramos teatrui „atrado" Ilgąją salę, kurioje tuomet pastatė žymiuosius „Smėlio klavyrus", o dabar į ją sugrįžta su „Antigonės Sibire" medžiaga. Rezistencinė dvasia, kurią palaiko niekuomet pasaulyje neišnykstantys, vienoje ar kitoje šalyje naujai užgimstantys diktatūriniai režimai, iki šiol gyva ir J. Jurašo sieloje.
Praėjus 70-čiai metų nuo pirmųjų sovietinių trėmimų ir 20-čiai - nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, režisieriaus kūrybiniu objektu tapo rezistencinė savimonė, tautos atmintis ir šiuolaikiškos patriotizmo apraiškos. 1972 m. J. Jurašui buvo uždrausta statyti Žano Anujo (Jean Anouilh) dramą „Antigonė", kuri tuomet žadino sąsajas su nepalaidotais miško broliais, o dabar tapo naujo draminio kūrinio pagrindu. Dramos adaptacijos autorė A. M. Sluckaitė į Ž. Anujo interpretuotą antikinį mitą įpynė lietuvių išeivės Birutės Pūkelevičiūtės „Raudą" ir kitus poetinės prozos tekstus. Tuo tarpu dabartinėje Lietuvoje režisieriaus kūrybinę vaizduotę sužadino ekspedicija „Misija Sibiras", kurios dalyvių dienoraščiai paskatino Antigonės mitą perkelti į šiandieną.
„Galbūt vienas iš universaliausių teatro elementų yra metamorfozė, susijusi su mirties simbolika, vėlių iššaukimo ceremonija, būdinga senajam teatrui, įskaitant japonų No teatrą. Toks teatras, nesistengia imituoti banalią kasdienybę, o kuria pasaulį, artėjantį prie „peizažo anapus mirties". Greta iš klasikinės mitologijos gerai pažįstamų Antigonės personažų nemažas vaidmuo spektaklyje skiriamas „Misija Sibiras" dalyviams, kurie taps ir Choru, apraudančiu mirusiuosius, ir lyg graikišku įvykių komentatoriumi. Šis kolektyvinis kūnas taip pat bandys reflektuoti Antigonės ir mūsų visuomenės dvasinę būseną",- apie būsimą spektaklį pasakoja J. Jurašas.
Muziką spektakliui kuria kompozitorius Giedrius Kuprevičius, scenografiją ir kostiumus - Agnė Kupšytė ir Lauryna Liepaitė. Kurti Antigonės vaidmenį pakviesta Eglė Mikulionytė, šį sezoną tapusi Kauno dramos teatro aktorių trupės nare. Spektaklyje taip pat vaidins Eugenija Bendoriūtė, Saulius Čiučelis, Tomas Erbrėderis, Mindaugas Jankauskas, Milė Juškėnienė, Jūratė Onaitytė, Liubomiras Laucevičius, Neringa Nekrašiūtė, Indrė Ptakauskaitė, Egidijus Stancikas, Arūnas Stanionis, Mikalojus Urbonas bei Regina Varnaitė. Premjerą išvysime spalio 2, 3, 5 ir 28 dienomis.
Trečiąja šio sezono premjera režisierius A. Jankevičius tęsia pradėtą kūrybinę seriją pagal prancūzų dramaturgo Danielio Dani (Daniel Danis) pjeses. Praeitą sezoną pradėjęs su „Paskutine Diuranų daina" (pjesė vadinasi „Dir diro daina"), šiemet režisierius savo sceninės raiškos eksperimentams pasirinko dramą „Akmenų pelenai". Spektaklį kuria beveik ta pati komanda: scenografė Laura Luišaitytė ir aktoriai Gabrielė Aničaitė, Inga Mikutavičiūtė, Saulius Čiučelis, Aleksandras Kleinas bei Henrikas Savickis. Šio spektaklio premjera - spalio 15, 16, 17 ir 30 dienomis.
Po intensyvaus premjerų maratono Kauno dramos teatras ims intensyviai ruoštis savo 90-ies metų jubiliejaus šventei, kuri įvyks gruodžio 19 d. Ta proga teatrologė Elvyra Markevičiūtė rengia knygą apie šiuo metu rekonstruojamo teatro pastato istoriją. Leidinį papildys žymiausių Lietuvos teatrologų bei teatro meno vadovų tekstai.
Anot Kauno valstybinio dramos teatro direktoriaus Egidijaus Stanciko, jubiliejaus proga bus surengta teatro istorijos paroda. Teatro fojė įsikurs istorinę vertę turinčių teatrinių kostiumų, rekvizito, dekoracijų detalių, nuotraukų ir kitų dokumentų ekspozicija. „Kartu su šio teatro istoriją kūrusiais režisieriais, rekonstruojamu pastatu ir jame vykusio gyvenimo dokumentais Kauno dramos teatras suteiks galimybę savo žiūrovams pajusti tai, ką kasdien jaučia tik patys teatralai - šiame teatre gyva visa jo istorija", - sako teatro vadovas.
