Jau beveik du mėnesius Kauno dramos teatro salėse repetuojami net trys spektakliai, kuriais teatras oficialiai atidarys savo jubiliejinį 90-ąjį sezoną. Rugsėjo 30 d. Henriko Ibseno „Šmėklas" pristato režisierius Artūras Areima, spalio 2 d. - Aušros Marijos Sluckaitės „Antigonės Sibire" premjera, į kurią kviečia Jonas Jurašas, o spalio 16 d. rampos šviesas išvys Agniaus Jankevičiaus statyti Danielio Danis´o „Akmenų pelenai".
Nuodėmių ir „gėdų" dėlionė
Šeimos ir visuomenės drama estetiškame paveiksle - taip režisierius Artūras Areima interpretuoja vieną garsiausių dramaturgijos kūrinių - Henriko Ibseno „Šmėklas". Personažus kuria Aurelija Tamulytė, Tomas Rinkūnas, Dainius Svobonas, Toma Vaškevičiūtė ir Sigitas Šidlauskas.
1881 m. pasirodžiusios „Šmėklos" susilaukė daugybės kaltinimų dėl tuo metu tabu laikytų temų -venerinių ligų, santuokinės neištikimybės, eutanazijos. Suskilusios šeimos paveikslą „Šmėklose" Ibsenas atskleidžia nutraukdamas nuo jo padorumo šydą, po kuriuo slypėjo tikroji Alvingų istorija. Senos nuodėmės ir „gėdos", kruopščiai slėptos po idealios šeimos kauke, sugrįžta kaip šmėklos, reikalaujančios atpirkimo. „Man įdomu, kas atsitinka su šeima, kuri buvo sukurta melo pagrindu. Ar pavėluotai pasakyta tiesa dar turi prasmę, ar ji turi vertę?" - savo spektakliu klausia režisierius.
Kaip ir „Auksinį scenos kryžių" geriausiai aktorei pelnęs Areimos spektaklis „Laimingi", „Šmėklų" pastatymas turėtų būti itin estetiškas, nes scenografiją ir kostiumus čia taip pat kuria Kotryna Daujotaitė, apšvietimą - Vladimiras Šerstabojevas. Spektaklio premjerą išvysime rugsėjo 30 d., spalio 1, 9 ir 23 dienomis.
Antigonės misija Ilgojoje salėje
Tą pačią savaitę į spektaklį „Antigonė Sibire" kviečia vienas žymiausių režisierių Kauno dramos teatro istorijoje - Jonas Jurašas. Iki šiol vyresnės kartos Lietuvos teatro mylėtojų atmintyje gyvi jo spektakliai „Mamutų medžioklė", „Grasos namai", „Barbora Radvilaitė" ir kiti. 1974 m. kartu su žmona rašytoja Aušra Marija Sluckaite priverstinai išvykęs į Vakarus, režisierius į Tėvynę grįžo 1990 m. Būtent tada jis Kauno dramos teatrui „atrado" Ilgąją salę, kurioje tuomet pastatė žymiuosius „Smėlio klavyrus", o dabar į ją sugrįžta su „Antigonės Sibire" medžiaga.
Rezistencinė dvasia, kurią palaiko niekuomet pasaulyje neišnykstantys, vienoje ar kitoje šalyje naujai užgimstantys diktatūriniai režimai, iki šiol aktuali Jonui Jurašui. Praėjus 70 metų nuo pirmųjų sovietinių trėmimų ir 20 metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, režisieriaus kūrybiniu objektu tapo rezistencinė savimonė, tautos atmintis ir šiuolaikiškos patriotizmo apraiškos. 1972 m. Jurašui buvo uždrausta statyti Jeano Anouilh´o dramą „Antigonė", kuri tuomet žadino sąsajas su nepalaidotais miško broliais, o dabar tapo naujo draminio kūrinio pagrindu. Jos adaptacijos autorė Aurša Marija Sluckaitė į Anouilh´o interpretuotą Antikos mitą įpynė lietuvių išeivės Birutės Pūkelevičiūtės „Raudą" ir kitus poetinės prozos tekstus. Dabartinėje Lietuvoje ekspedicija „Misija Sibiras" ir jos dalyvių dienoraščiai tapo savotišku tiltu, perkeliančiu Antigonės mitą į šiandieną.
Anot Jurašo, Antigonės mitas visais laikais brėžė takoskyros liniją visuomenėje tarp tų, kurie visais gyvenimo atvejais pritarė sistemai, vidutinybei, saugiai, patogiai egzistencijai, ir tų, kurie drįsta pasakyti „Ne", kai pažeidžiami jų principai. Spektakliu „Antigonė Sibire" režisieriui rūpi pabandyti atsakyti į klausimą, ar šiandien teatras dar pajėgus sužadinti kolektyvinę atmintį, rasti joje tai, kas esminga žmogaus savimonei?
Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Giedrius Kuprevičius, 1968 m. savo, kaip teatro kompozitoriaus, karjerą pradėjęs būtent J. Jurašo režisuotoje „Mamutų medžioklėje". Spektaklio scenografiją ir kostiumus kūrė Adomo Jacovskio mokinės Agnė Kupšytė ir Lauryna Liepaitė. Antigonės vaidmeniui pakviesta aktorė Eglė Mikulionytė, šį sezoną tapusi Kauno dramos teatro trupės nare. Šios premjeros proga Ilgosios salės fojė bus atidaryta brolių Mindaugo ir Algimanto Černiauskų 1989 m. Sibire darytų nuotraukų paroda. Premjerą išvysime spalio 2, 3, 5 ir 28 dienomis.
Prisiminimai, kuriantys ateitį
Trečiąja šio sezono premjera režisierius Agnius Jankevičius tęsia pradėtą kūrybinę seriją pagal prancūzų dramaturgo Danielio Danis pjeses. Praeitą sezoną pradėjęs su „Paskutine Diuranų daina" (pjesė vadinasi „Dir diro daina"), šiemet režisierius savo sceninės raiškos eksperimentams pasirinko dramą „Akmenų pelenai". Tai, anot Jankevičiaus - prisiminimų drama, kurios veikėjai tarsi iš naujo sapnuodami praeitį kuria gražesnės ateities galimybę. Šamaniški ritualai, pirminių materijų magija ir vaizduotės galia - pagrindiniai spektaklio veikėjai ir tuo pačiu sceninės raiškos priemonės. Jankevičiaus komanda, tyrinėjanti Danis, beveik ta pati: scenografė Laura Luišaitytė ir aktoriai Gabrielė Aničaitė, Inga Mikutavičiūtė, Saulius Čiučelis, Aleksandras Kleinas bei Henrikas Savickis. Šio spektaklio premjera - spalio 16, 17 ir 30 dienomis.
Gyva istorija gyvame teatre
Kauno valstybinis dramos teatras savo 90-ies metų jubiliejų pasitinka savo repertuarą atiduodamas į žymiausių savo režisierių rankas. Ištisas teatrines epochas sukūrę Jonas Jurašas, Gytis Padegimas, Gintaras Varnas ir Jonas Vaitkus teatro jubiliejaus proga pakviesti iš esmės atnaujinti repertuarą. Jų darbą papildo Jono Vaitkaus ir Rimo Tumino mokinių - režisierių Artūro Areimos, Agniaus Jankevičiaus, Agnės Sunklodaitės kūryba. Agnė Sunklodaitė į šį teatrą ateina su nauju žaismingu aktualijų spektakliu vaikams, kurį išvysime gruodžio pradžioje.
Jubiliejaus šventė įvyks gruodžio 19 d. Ta proga teatrologė Elvyra Markevičiūtė rengia knygą, kurioje pristatys teatro ir šiuo metu rekonstruojamo jo pastato istoriją, taip pat žymiausių Lietuvos teatrologų bei teatro meno vadovų tekstus apie šio teatro reikšmę Lietuvos kultūrai. Teatro fojė jubiliejaus proga bus įrengta KVDT istorijos paroda - istorinę vertę turinčių teatrinių kostiumų, rekvizito, dekoracijų detalių, nuotraukų ir kitų dokumentų ekspozicija.
KVDT inf.
