Paskutinę Advento savaitę, gruodžio 22, 23 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys paskutiniąją šių metų premjerą - naujausią Mariaus Ivaškevičiaus dramą „Išvarymas", kurią režisuoja Oskaras Koršunovas.
Dramaturgas Marius Ivaškevičius sako, kad pjesė parašyta iš „emigrantiškų" istorijų - lietuvių ir kitų rytų europiečių pasakojimų, kuriuos jam pavyko išgirsti Londone. „Tačiau pjesė nepasakoja ir nedokumentuoja emigracijos, paliekamos šalies, savos terpės ir mėginimų įsitvirtinti svetur. Šios temos sklendžia per tekstą, bet man svarbiau žvelgti ir nagrinėti tai, ką mes vadiname tapatybe. Kas ją sudaro, kaip glaudžiai ji siejasi su kiekvienu iš mūsų. Geriausiai ji išryškėja kitų, mums svetimų tapatybių, fone, o toks metropolis kaip Londonas - idealiausia šio reiškinio stebėjimo vieta," - aiškina dramaturgas.
Pjesės idėja - tai bendras dramaturgo, Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Lietuvos kultūros atašė Londone Daivos Parulskienės projektas. „Realizuoti šią idėją sutikau ilgai nesvarstęs, man patiko pati tematika, be to, supratau, kad šio „kūrybinio" tyrimo metu galiu stipriai praplėsti savo paties akiratį. Taip ir atsitiko."
Šis spektaklis bus Oskaro Koršunovo sugrįžimas į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą. Dar būdamas Muzikos ir teatro akademijos studentas, šiame teatre jis pastatė legendinę oberiutų trilogiją: „Ten būti čia" (1990), „Senė"(1992; 1994 - „Senė 2") ir „Labas Sonia Nauji metai" (1994). Sensacingi dvidešimtmečio režisieriaus spektakliai buvo kviečiami į tarptautinius teatro festivalius, kur pelnė ne vieną apdovanojimą. 1997 metais Koršunovas sukūrė spektaklį „P.S. Byla O.K." pagal Sigito Parulskio pjesę, šiam teatrui ir režisieriui specialiai parašytą pjesę, 1998 - Bernard´o-Marie Koltèso „Roberto Zucco".
Oskaras Koršunovas visada kruopščiai ruošiasi savo pastatymams. Repetuojant „Išvarymą", aktoriai buvo įtraukti į bendrą spektaklio kūrimo procesą: iš pradžių jie pasakojo savo „emigrantiškas" istorijas, aptarinėjo įvairių mokslininkų straipsnius tapatybės, tautinio identiteto, savasties praradimo klausimais, žiūrėjo filmus apie emigrantus, teatre lankėsi dr. Vytis Čiubrinskas, tyrinėjantis emigrantų, repatriantų identitetą, kuris su kūrybine grupe pasidalino mintimis apie socialinį netikrumą šiandieninėje Lietuvoje.
„´Išvaryme´ paliesta labai aktuali tema - emigracija. Jos mąsto turbūt mes nesuvokiame net statistiškai: tik spėliojama, kiek žmonių išvažiavo, emigravo, bet ši situacija politinėje erdvėje neanalizuojama - o ką jau kalbėti apie kultūrinę ir meninę erdvę. Mene mes beveik neanalizuojame to, kas vyksta dabar su Lietuva, su tauta. Už to slypi ne tik tautos ir valstybės interesai - už to slypi sulaužyti žmonių likimai, visos odisėjos - grįš tie žmonės ar negrįš..., - spektaklio temą komentavo Oskaras Koršunovas. - Dabar gal emigracija yra kitokia, bet iš pradžių ji buvo labai žiauri: visi važiuodavo su vienu bilietu tik į vieną pusę, visiškai nežinodami kur: nemokėdami kalbos, nieko neturėdami. Tokią situaciją regime ir „Išvaryme". Emigracijos temą labai norėjosi paliesti teatre, Marius Ivaškevičius parašė labai įdomią pjesę".
Kalbėdamas apie režisūrinį sumanymą, Koršunovas labiausiai akcentavo veiksmo vietos klausimą. „Veiksmas vyksta visame Londone, o visą Londoną išdėlioti Nacionalinio dramos teatro scenoje sudėtinga. Todėl, man atrodo, radome labai įdomų sprendimą. Pjesėje labai daug pasakojama apie praeityje įvykusius dalykus: pagrindinis veikėjas Benas, dirbdamas barmenu, lankytojams pasakoja savo istorijas... Taigi baras yra ir tam tikra metafora: gal baras, gal skaistykla, gal tam tikra paskutinė instancija, kur mes keliaudami, emigruodami, ieškodami laimės atsiduriame", - atskleidė savo ir scenografo Gintaro Makarevičiaus sumanymą režisierius.
Spektaklio personažai (o jų nemažai - vaidina arti trijų dešimčių aktorių) susirinks į barą ar klubą - čia vyks svarbiausias veiksmas. „Nes baras - tokia vieta, kur žmonės ateina arba kažko ieškodami, arba kažką praradę. Ypač „Išvaryme", kur kalbama apie tėvynės praradimą. Į barą žmonės ateina ir susipažinti, o jeigu mes savo šaly ateiname į barą, reiškia, mes taip pat ruošiamės į kelionę, kurios tikslas - bent jau pasigerti", - dalinosi mintimis Koršunovas.
Parengė Daiva Šabasevičienė
