Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato – poeto, dramaturgo Gintaro Grajausko kalba, pasakyta 2026 m. vasario 12 d., Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, atsiimant apdovanojimą.
Pradžioje, be abejo, noriu padėkoti. Žmonai Eglei, visiems vaikams, mamai ir tėčiui, kurių jau nebėra šioje žemėje, visiems savo leidėjams, vertėjams ir skaitytojams. Dėkoju Nacionalinės premijos komisijai ir tiems, kurie mane nominavo – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui ir leidyklai „Baziliskas“.
Atskirai noriu padėkoti Lietuvos jaunimui. Už drąsą ir sąžiningumą. Man nuoširdžiai gėda dėl kai kurių mano bendraamžių.
Nekreipkite dėmesio į tuos kostiumuotus melagius ir nuobodas. Mano jaunystėje irgi tokių buvo. Buvo daug daugiau, negu dabar. Ir tada jie turėjo daug daugiau galių. Bet jie pralaimėjo.
Saugokite ir ginkite nuo jų savo laisvę. Viskas taip ir yra, kaip jūs matote, kaip jums atrodo. Jūs anaiptol nesate naivuoliai. Jūs esate teisūs, o jie ne. Ir jūs laimėsite, o jie suzmegs kaip seni grybai.
Jaunas aš jau nebesu, deja. Bet... „Diržingas senis“ – man jaunystėje kažkodėl labai įsiminė toks posakis. Įsivaizdavau, kad man visai patiktų tokiu būti. Ką gi, atrodo, turiu šansų visai netrukus tokiu tapti, procesas jau sėkmingai vyksta. Gal ir pasiseks.
Ką reiškia tas „diržingas“? Diržingas – tai toks kaip iš diržų suvytas. Mano kalbos jausmas veda paraleles toliau. Suvytas, suvytas... Išvyti – suvyti... Vytis! Gal mūsų Vytis visai ne nuo „išvyti“, o nuo „suvyti“?
Bet kuriuo atveju – susivykime. Susivykime, kad būtume diržingi. Neperduriami ir neperpjaunami, neįveikiami kaip Vytis. Mano gyvenimo patirtis rodo, kad atėjus sunkiam metui, visa Lietuva susiveja į Vytį.
Jau baigiu. Bet kadangi mano eilėraščiai pastaruoju laiku skambėjo labai skirtingose vietose – nuo protesto mitingų iki paties Seimo, tai niekaip negaliu atsispirti pagundai dar labiau praplėsti geografiją ir neperskaityti bent vieno eilėraščio Filharmonijoje. (Nebijokite, tai ne tas eilėraštis...)
**
tėti, iš manęs kiti vaikai juokiasi
nes visų tėčiai kaip tėčiai, vairuotojai
ar policininkai, tiktai tu vienas poetas
puiku, sūnau, kad jie juokiasi
būti poetu yra juokingas užsiėmimas
ir tu juokis su jais kartu, bet viską stebėk
stebėk visą laiką, nepaliaudamas
stenkis gerai įsiminti tą juoką, stebėk
jų judesius, jų slaptus susižvalgymus
ypatingai stebėk, ką jie slepia už savo žodžių, kai kalba niekus
stebėk kaip jie auga, kaip užauga ir
pradeda keistis, kaip retėja jų plaukai ir blausiasi akys, raukšlėjasi oda
kaip linksta stuburas ir iškrenta dantys
tavo darbas bus stebėti jų džiaugsmą, jų buvimą ir neviltį, tavo darbas bus
galiausiai suprasti, kad jie buvo verti įsižiūrėjimo ir lašo gailestingumo
stebėk, kad nepraleistum to ypatingo
momento – tai ir bus vienintelis atlygis
už tavo viso gyvenimo darbą
jeigu tau pasiseks, pamatysi,
kaip juokingai ištįs jų veidai,
kai galiausiai supras, jog visą gyvenimą
jie tebuvo tavųjų eilėraščių medžiaga.
Gintaras Grajauskas
-----
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje 2026 m. vasario 12 d. įteiktos 2025 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija.
Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija įteikta Kauno rajono muziejaus padalinio A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus muziejininkams Arūnui ir Vidai Sniečkams už ilgametę edukacinę, kūrybinę, visuomeninę veiklą, sujungtą ir įprasmintą gyva tradicija brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje.
Operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė (kūryb. vardas Giedrė Kaukaitė) Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją pelnė už unikalų indėlį į lietuvių vokalinės muzikos tapatybės kūrimą bei interpretacijos meno gyvybingumą; architektūros istorikė Marija Drėmaitė – už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą ir architektūros idėjų sklaidą; poetas, dramaturgas, eseistas Gintaras Grajauskas – už poetinį šiuolaikinio buvimo pjūvį; teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris – už aktorinę meistrystę ir ištikimybę teatro menui; kino režisierius Ignas Miškinis – už įtaigia kino kalba atskleistą žmogaus ir visuomenės brandos istoriją; dailininkė Laisvydė Šalčiūtė – už intelektualų vaizduotės šėlsmą įkūnijant moters žvilgsnį.
Sveikiname laureatus!
„Menų faktūros“ redakcija
