2014 m. kovo 7 d. eidamas 79-uosius metus mirė žymus Lietuvos aktorius, teatro scenos veteranas Algirdas Grašys.
1957 m. Algirdas Grašys baigė Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija) aktoriaus meistriškumo katedrą (vad. J.Gustaitis, R.Senkutė, S.Čaikauskas). 1956-59 m. buvo Kapsuko (dabar -Marijampolės), 1959-60 m. - Rusų dramos teatrų aktorius, 1960-65 m. dėstė Vilniaus kultūros švietimo technikume, 1965-94 m. - Jaunimo teatro aktorius.
Jis sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų, daugiausia charakterinių. Svarbesni vaidmenys - Bodrikuras Jeano Anouilh´o „Žanoje„ (1967), Silvestras Moliere´o „Skapeno klastose“ (1969), Plėšikas Karlas Astridos Lindgren „Pepėje Ilgakojinėje„ (1971), Kozeris Žemaitės „Trijose mylimose“ (1979), Stalius Engstranas Henriko Ibseno „Šmėklose„ (1980), Redžinaldas Peterio Ustinovo „Fotofiniše“, (1981), Kapinių kunigaikštis Vadimo Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani...„ (1981), Tansykbajevas Čingizo Aitmatovo „Ilgoje kaip šimtmečiai dienoje“ (1983).
Algirdo Grašio sceninį gyvenimą lydėjo vaidmenys, reikalaujantys ypatingo jautrumo ir organikos. Šios prigimtinės savybės lėmė tai, kad Grašys kiekvieną kartą scenoje sukurdavo įsimintiną ir įvairiai žiūrovų auditorijai suprantamą personažo portretą. Visiems aktoriaus Algirdo Grašio vaidmenims būdinga gyvenimo tiesa, didelė meilė žmogui. Publiką jis žavėdavo savo paprastumu, naiviu humoru, liaudiškumu.
Aktorinės karjeros pradžioje aktorių lydėjo lyrinio herojaus amplua - iki lemtingojo Vytauto Čibiro spektaklio „Skapeno klastos„ pastatymo Jaunimo teatre 1969 m. Tąsyk Grašiui buvo skirtas tarno Silvestro vaidmuo. Jo herojus kalbėjo aukštaitiškai ir tai buvo vienas pirmųjų bandymų sovietiniais metais scenoje kalbėti tarmiškai. „Tai Čibiras pageidavo, kad tarnai kalbėtų tarmiškai, - tvirtina aktorius. - Mat kadaise pats Moliere´as to prašydavo“,- sakė aktorius nesename interviu „Lietuvos žinioms". Spektaklis „Skapeno klastos" buvo labai populiarus ir mėgstamas, jis buvo parodytas apie 300 kartų.
Rytų aukštaičių tarmė smagiai skambėjo ir Algirdo Grašio humoro programose. Linksmose istorijose dažnai buvo girdėti žodelis „brač„, tad žmonės aktorių pradėjo vadinti ponu Braču, ir tai ilgainiui tapo jo sceniniu vardu. Pasakojama, kad pravardė taip prilipo, jog ne visi prisimindavo ir tikrąją. Vėliau tarmiškai juokaujantį aktorių pakvietė Povilas Mataitis, vadovavęs Folkloro teatrui, ansamblis „Armonika“, kiti kolektyvai, ir jis su satyros bei humoristinėmis programomis gastroliavo po Lietuvą.
Žmonės suprasdavo potekstę, kai po perkeltine prasme būdavo paslėpta tai, ko nevalia sakyti viešai. Publika perprasdavo ponu Braču vadinamo Algirdo Grašio humorą. Aktorius dažnai pats rašydavo savo sukurtas humoreskas arba perpasakodavo kitų autorių kūrinius, nevengdavo parodijuoti iškilių Lietuvos kultūros veikėjų.
2009 metais leidykla „Žuvėdra„ išleido knygą „Algirdo Grašio legendos. Bračo pacukų satyros“.
Kovo 23 d. aktorius būtų šventęs 80 metų jubiliejų.
Lietuvos teatro sąjungos inf.
Aktorius Algirdas Grašys bus pašarvotas kovo 8 d. 14 val. Vilniaus laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“. Lankyti bus galima taip pat ir kovo 9 nuo 8.30. 14 val. karstas išnešamas. Laidotuvės - Antakalnio kapinėse.
