Gegužės 19 ir 20 d. rampos šviesą išvys spektaklis „Vėjas tuopų viršūnėse". Trys ryškios teatro asmenybės - vyresniosios kartos aktoriai Eduardas Murašovas, Michailas Makarovas ir Jurijus Ščiuckis - įkūnys šelmiškus Pirmojo pasaulinio karo veteranus, leidžiančius dienas senelių slaugos namuose. Sarkastiškų replikų kišenėje neieškantis paranojikas, kaskart prarandantis sąmonę viduryje sakinio, entuziazmu trykštantis organizatorius ir naivokas romantikas: visi jie - neišskiriami draugai, tačiau amžinai viską ironizuojantys ir besistengiantys vienas kitam įgelti. Ketvirtasis personažas - akmeninė šuns skulptūra, kurią herojai laiko lygiaverčiu kompanionu. Kaskart susitikusi senelių namų terasoje, trijulė dalijasi sąmokslo teorijomis bei iki ašarų juokingais, bet labai nepraktiškais ateities planais - pvz., kaip atsikratyti prieglaudos gyventojų, švenčiančiu gimtadienį tą pačią dieną.
Prestižines Molière´o ir Laurence´o Olivier premijas pelniusi šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Géraldo Sibleyras pjesė „Vėjas tuopų viršūnėse" Lietuvoje statoma pirmąkart (režisierius Rimas Tuminas šią pjesę praėjusiais metais statė J. Vachtangovo teatre Maskvoje). Jos ėmėsi jaunas režisierius Andrėjus Ščiuckis. „Tai bus mano trečias profesionalus pastatymas. Ši pjesė į rankas pateko visiškai atsitiktinai. Perskaičiau ir užsidegiau - supratau, kad tai man artima! Joje daug erdvės fantazijai, aktorių improvizacijoms ir, žinoma, įvairiems režisūriniams sprendimams. Pjesė - daugiasluoksnė, sudėliota tarsi mozaika iš įvairių gyvenimo epizodų, nutikusių trims karo veteranams slaugos namuose. Visi jie - invalidai, kuriems sunku gyventi savarankiškai. Nepaisant to, trijulė svajoja pabėgti nuo slaugos namų kasdienybės į laisvę. Ten, kur „auga tuopos, ir vėjas siūbuoja jų viršūnes". Herojai labai skirtingi, bet tai juos suburia į komandą", - sakė režisierius.
Spektaklyje vaidins aktoriai, kurie, be ilgametės patirties scenoje, yra kūrę ir kaip režisieriai. Murašovo biografijoje tokie spektakliai - penki, Ščiuckio - devyni, tuo tarpu Makarovas yra trijų spektaklių scenografijų autorius. Andrėjus Ščiuckis neslėpė, jog būti režisieriumi tarp tokių asmenybių - ne paprasta užduotis. „Jų autoriteto fone, žinoma, būtų galima pasimesti. Juolab, kad jie - teatro senbuviai ir daugelį dalykų mato kitaip. Tai iš tiesų yra puiku. Kai dirbi su tokiais grandais, neabejotinai gauni ne mažiau, nei atiduodi. O gal net ir daugiau. Su jais įdomu ginčytis - tada galima sukurti įdomią bendrą spektaklio scenos interpretaciją, atsižvelgiant į visų nuomones", - pasakojo režisierius.
„Vėjas tuopų viršūnėse" - ir „šeimyninis" kūrinys: scenografiją spektakliui kuria Ščiuckio žmona Marharyta Sasym, o vieną iš vaidmenų atlieka jo tėvas. „Marharyta - labai talentingas, gerą skonį ir turtingą vaizduotę turintis žmogus, o Jurijus - mano pirmasis pedagogas ir mokytojas, ne tik gyvenime, bet ir teatre. Su juo mes galime repetuoti net ir namie. Sutikite, ne visi režisieriai ir aktoriai turi tokią galimybę", - šypsojosi režisierius.
Tai - antrasis Ščiuckio spektaklis Lietuvos rusų dramos teatre. Vilniuje gimęs režisierius mokėsi Minske, Baltarusijos menų akademijoje. 2002-aisiais tapo II-ojo šiuolaikinės baltarusių dramaturgijos konkurso laureatu. Nuo 2010-ųjų dirba Lietuvos rusų dramos teatro trupės inspektoriumi. Jo parašytos apysakos ir apsakymai publikuojami Baltarusijos spaudoje.
Spektaklis „Vėjas tuopų viršūnėse" bus rodomas rusų kalba.
Lietuvos rusų dramos teatro inf.
