Liuda Jonušienė
Gyvenimas kaip išbaigtas vaidmuo
Kai kurių datų neįmanoma rašyti skliausteliuose. Taip yra ir šįkart. Išskirtinai talentingo teatro ir kino aktoriaus, įnoringo, keisto, sudėtingo žmogaus likimas tarp skliaustų - neįsivaizduojamas. Net pasakyti, kad savo noru išėjo ir mus paliko didis menininkas - atrodo banalu ir paviršutiniška. Iškart matau kreivą Stasio šypsenėlę ir „girdžiu“ ilgoką dygią pauzę... Tačiau jo nebėra. Tad galiu kalbėti kur kas laisviau.
Stasys Petronaitis yra Lietuvos scenos ir kino meno fenomenas. Vos kūrybinės brandos pasiekęs - drastiškai išsiskiria su savo mokytoju Juozu Miltiniu, o po kurio laiko apskritai atsisveikina su teatru. Ilgainiui ir su kinu. Daug metų gyvena tylioje Danutės gatvėje, tipiniame Panevėžio daugiabutyje. Vienintelė pramoga - iškylos į nedidelę kaimo sodybą pažvejoti. Vienišius kultūros filosofas, vis dažniau atsisveikinantis su bičiuliais ir bendraminčiais, o dar esančių gyvųjų vis labiau besišalinantis. Net apdovanojimo už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus į sostinę atsiimti važiuoja jo gyvenimo žmogus aktorė Regina Zdanavičiūtė. Kai ir jos nebeliko, Stasys galutinai palūžo.
Sukūręs palyginti nedaug teatro vaidmenų, dažniau vaidinęs anuometinės Sovietų sąjungos kino studijų garsiuose filmuose, Stasys Petronaitis visiškai nesistengdamas tapo Panevėžio ir visos Lietuvos legenda. Deja, kol buvo gyvas - neprieinamas, neištyrinėtas ir dorai nepažintas gintaro inkliuzas, daug kam atrodęs šiek tiek muziejinis, o nuo šiol - ir anapusinis.
Dar Nomedos Simėnienės spėta išleisti knygą „Aktorius Stasys Petronaitis ir jo pakeleiviai“, Juozo Miltinio dramos teatre surengti kūrybos vakarą. Buvo liūdnoka, tarsi atsisveikinant.
Eidamas 84-uosius metus gegužės 2 d. į amžinybę iškeliavo žymus teatro ir kino aktorius Stasys Petronaitis. Lietuvos teatro ir kino bendruomenė neteko kūrybingos, aristrokratiškos, visą save menui ir jo tiesai aukojusios asmenybės. Stasiui Petronaičiui, kaip ir jo didžiajam mokytojui Juozui Miltiniui, kūryboje labiausiai rūpėjo universalūs dalykai, egzistenciniai klausimai, žmogaus intelektas ir metafizinė dimensija. Kolegų ir amžininkų širdyse Jis išliks kaip jautrios širdies bičiulis, nepaprastai kuklus ir aukštų moralinių vertybių žmogus.
Stasys Petronaitis gimė 1932 m. rugpjūčio 8 d. Plaučiškių kaime, Pakruojo rajone. 1950-1951 m. mokėsi Juozo Miltinio teatro studijoje. Nuo 1951 m. - Panevėžio dramos teatro, kuriame dirbo 22 metus ir scenoje sukūrė 50 įsimintinų vaidmenų, aktorius. Amžiną atilsį poetė ir žurnalistė Elena Mezginaitė rašė: „Didelis artistas ne tas, kuris suvaidina daug, o tas, kurį pamatai kartą ir įsimeni visam gyvenimui. Kaip Petronaitį - Makbetą ar Petronaitį - Ivanovą. Šiuos tragiškus, drastiškus Viljamo Šekspyro ir Antono Čechovo herojus Stasys Petronaitis Panevėžio dramos teatre suvaidino neturėdamas nė trisdešimties metų. Daug atiduočiau dabar, kad galėčiau vėl pamatyti tuos spektaklius, kuriais prasidėjo Juozo Miltinio teatro „aukso amžius“. Ir šiandien anie jo vaidmenys daugeliui jaunesnių, labiau šlovės trokštančių aktorių - nepasiekiama viršūnė.“
8 deš. pradžioje Stasys Petronaitis paliko Panevėžio dramos teatrą ir pradėjo dirbti su garsiausiais to meto kino režisieriais ir aktoriais, kine sukūrė 40 vaidmenų, tarp jų - Vytauto Žalakevičiaus, Almanto Grikevičiaus, Arūno Žebriūno, Raimondo Vabalo, Marijono Giedrio, Algimanto Puipos ir kitų garsiausių Lietuvos režisierių filmuose. Išleido atsiminimų knygas „Mokiausi skraidyti“ (Panevėžys, 1998 m.) ir „Mano aitvarai“ (Vilnius, 1999 m.). LTSR nusipelnęs artistas (1982). Nusipelnęs panevėžietis (2002). Teatrinės Padėkos premijos už viso gyvenimo kūrybą laureatas (2009).
Reiškiame gilią užuojautą artimiesiems, kolegoms ir visiems kuriems teko pažinti Stasį Petronaitį.
Gegužės 4 d. Stasys Petronaitis jo paties pageidavimu pašarvotas „Grauduvos“ laidojimo namų (Basanavičiaus g. 75) didžiojoje salėje.
Laidotuvės - gegužės 5 d. 15 val. Ramygalos gatvės kapinėse.
