Po netikėtos sunkios ligos rugsėjo 28 d. mirė Danutė Bencevičiūtė – moteris, pažįstama ne tik daugeliui kauniečių, bet ir kitiems Lietuvos žmonėms. Danutė ilgus metus buvo Kauno dramos teatro vizitinė kortelė – nuo 1979 metų ji dirbo kasininke, o nuo 2000 metų – bilietų kontoliere.
Dirbdama kasininke, ji stengėsi kurti ir pritaikyti efektyvesnes bilietų platinimo formas, kad žiūrovai kuo mažiau vargtų ilgose eilėse, o vėliau, būdama kontroliere, prie teatro durų sutikdavo kiekvieną žmogų su didele atida ir šypsena, be galo mandagiai ir atsakingai. Danutė pažinojo daugybę teatro lankytojų, visada rasdavo ką jiems pasakyti, kaip pabendrauti. Jos darbas nebuvo formalus – labai giliai ir nuosekliai domėjosi teatru, mylėjo artistus, žinojo jų pomėgius. Dar tik pradėtą statyti pjesę Danutė perskaitydavo, lankydavo repeticijas, turėjo savo profesionalią nuomonę ir teatro kritiko supratimą. Ji visada galėjo žiūrovus informuoti, apie ką spektaklis, kas jame vaidina. Danutė gyveno teatru. Visada turėjo originalių idėjų, kai teatre vykdavo šventės.
Šiandieną galėtume įvertinti, jog didžiausia Danutės Bencevičiūtės gyvenimo meilė ir geriausias jos draugas buvo sūnus, kurį ji vadino Vyturiu, o teatrui ji buvo atsidavusi visa siela ir širdimi. Tačiau Danutė turėjo ir kitų gabumų – ji be galo daug išmanė apie augalus, jų rūšis, derinimą, sodinimą, auginimą. Buvo profesionali sodų formavimo dizainerė – savamokslė, perskaičiusi daugybę knygų, nepaprastai įdomiai suformavusi savo sodą Jūrėje bei prie Jogos studijos Kaune, gelbėjusi bičiuliams tvarkant namų aplinką ar kapus. Pagaliau ji atidavė keletą vasarų puoselėdama Maironio sodą. Danutė atidžiai perskaitė Maironio kūrybą, pasiūlė auginti visus poeto apdainuotus augalus, kuriuos pati ir dovanojo – ji dosniai dalijosi savo augalais su kitais žmonėmis. Šiandieną jaukus ir gražus sodelis prie Maironio namų senamiestyje yra jau įgavęs formas ir stilių, kurį suformavo Bencevičiūtė. Ji turėjo ir architektūrinių gabumų, galėjo suprojektuoti namelį ar jo vidaus formas.
Priminsime, jog D.Bencevičiūtė gimė 1942 m. Biržuose. Jos tėvas Juozas Narušis įkūrė Likėnų parką, buvo profesionalus miškininkas. 1956 m.ji atvažiavo gyventi į Kauną.
Danutė turėjo daug bendradarbių, bičiulių, draugų, kuriuos ji gerbė, vertino, mylėjo, jie atsakydavo tuo pačiu.
Danutės Bencevičiūtės šviesus atminimas, jos įgyvendintos idėjos, jos svajonės ir planai, jos šypsena, pagarba kiekvienam, jos meilė pasauliui, gamtai, menui ilgai neapleis mūsų minčių, tekės amžina prisiminimų upe...
Teatro bendruomenės ir bičiulių vardu – Aldona Ruseckaitė
* * *
Rugsėjo 30 d. 15-22 val. velionės lankymas Palaimintojo J. Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (S. Žukausko 3b). Spalio 2 d. 9 val. bus aukojamos Šv. Mišios Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje. Tą pačią dieną 10 val. atsisveikinimas Kauno valstybinio dramos teatro Didžiojoje scenoje, urna išnešama 13 val. Laidotuvės vyks Eigulių kapinėse.
Įprasminant a.a. Danutės atminimą bus renkamos aukos KMU Onkologijos klinikai.
