Šių metų vasario 1 dieną paskelbta, kad konkursą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo pareigas laimėjo Laima Vilimienė. Pradėti darbą ji turėjo kovo 1 dieną, tačiau taip neįvyks. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus kadenciją baigiančio LNOBT generalinio direktoriaus Jono Sakalausko ieškinį, stabdomos visos su konkurso eiga susijusios procedūros. Laikinai pareigas einančiu vadovu paskirtas Audrius Kundrotas (iki šiol A. Kundrotas ėjo LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojo, Rinkodaros departamento vadovo pareigas).
Vos paviešinus konkurso laimėtoją, viešojoje erdvėje sukilo dalis LNOBT darbuotojų, paskelbusių vasarį gedulo mėnesiu teatre. Jam pasibaigus, pažvelkime, kaip situacija reflektuota Lietuvos žiniasklaidoje ir kokių tikslų bei kokiais žingsniais jų siekė konkurso rezultatais nepatenkinti kultūrininkai.
Vasario 1 dieną paskelbta, kad artimiausius penkerius metus LNOBT vadovaus Laima Vilimienė. Konkurse dalyvavo šeši kandidatai, greitai paaiškėjo, kad tarp jų buvo ir tuometinis Operos teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas. Vėliau Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad Sakalausko paraiška liko antroje vietoje, tačiau paprašytas tai patvirtinti, sakė negalintis to padaryti. Tą pačią dieną asmeninėse LNOBT darbuotojų socialinių tinklų paskyrose pasirodė įrašai, kuriuose išsakytas nepasitenkinimas konkurso laimėtoja.
Vasario 3 dieną kelių LNOBT padalinių vadovai teatro fojė surengė žurnalistams spaudos konferenciją, moderuotą direktoriaus pavaduotojos Jurgitos Skiotytės-Norvaišienės. Kalbėta apie tai, kad Sakalausko programą jie rengė kartu, Ministerijos sprendimas verčia nuogąstauti ir įžvelgti nepasitenkinimą jų penkerių metų darbu. Taip pat išreikšta baimė pasikeitus vadovybei patirti mobingą, apie kurį konferencijos dalyviai teigė girdėję iš Gintauto Kėvišo laikais teatre dirbusių žmonių (L. Vilimienė tuo metu dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoja). Priminta, kad išrinktoji vadovė buvo tarp dešimties darbuotojų, kuriuos Valstybinė tarnybinės etikos komisija pripažino kaip pažeidusius „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą“.
Konferencijos pabaigoje pasisakė LNOBT dirbanti jaunosios kartos režisierė Agnė Ambrozaitytė. Ji pristatė seriją akcijų, kuriomis ketino visą mėnesį kūrybiškai protestuoti. Prie jos prisijungė kiti su konkurso rezultatais nesutinkantys teatro darbuotojai. Protesto formų užfiksuota įvairių. Vasario 3 dieną žmonės kviesti gedėti ir prie LNOBT palikti baltas gėles bei vainikus, prie Kultūros ministerijos durų uždegtos žvakės, vėliau prie teatro rengtas pasirodymas su marą simbolizuojančiomis kaukėmis, o vasario mėnesio pradžioje LNOBT orkestras kelis spektaklius pradėjo atlikdamas laidotuvių maršą.
Vasario 3 dieną žiniasklaidoje pasirodė ir Kultūros ministro S. Kairio komentaras, kuriame jis teigė nestokojantis empatijos reiškiantiems susirūpinimą, tačiau neturintis pagrindo abejoti naujosios vadovės bei ją išrinkusios komisijos kompetencijomis.
Vasario 4 dieną LRT.lt publikavo Gintaro Varno pasisakymą, kuriame jis peikė LNOBT repertuarą, teigdamas, kad jame kurį laiką stebi naftalininius spektaklius. Nors straipsnio autorius pažymėjo su režisieriumi kalbėjęs dar sausio mėnesį, tekstas natūraliai tapo istorijos konteksto dalimi.
Vasario 8 dieną, pirmą ir kol kas vienintelį kartą viešai prabilo L. Vilimienė, savo feisbuko paskyroje paskelbusi įrašą, kuriame dėkojo už pasitikėjimą ir teigė ketinanti vos pradėjusi eiti LNOBT vadovės pareigas kalbėtis su Operos teatro darbuotojais. Į viešumoje išsakytus kaltinimus ji tiesiogiai nereagavo.
Tą pačią dieną feisbuke pasirodė J. Sakalausko įrašas, kuriame jis teigė nesulaukęs asmeninio ministro skambučio ir palaikymo, tačiau gavęs S. Kairio raštą su pastaba, kad prieš spektaklius skambantis laidotuvių maršas piktina dalį žiūrovų, todėl kelia grėsmę teatro reputacijai. Tuometinis vadovas teigė tai supratęs kaip raginimą neteikti apeliacijos. Tame pačiame įraše Sakalauskas išreiškė abejones dėl komisijos teisėtumo bei teigė žinantis apie du LNOBT darbuotojus, skambinėjančius kolegoms ir kviečiančius nesipriešinti naujos vadovės atėjimui.
Vasario 10 dieną, laidoje „Ryto Allegro“, Agnė Ambrozaitytė ir LNOBT orkestro muzikantas Karolis Rudokas pasakojo apie pagrindinėms institucijoms įteiktą peticiją, kurią pasirašė 57 proc. teatro darbuotojų (368 iš 646). Laidoje dalyvavo ir ministras Kairys, raginęs visus būti geranoriškus bei kritikavęs protestuotojus kaip bandančius formuoti visuomenės nuomonę. Ambrozaitytė savo ruožtu užsiminė apie Ministerijos raginimus neberengti akcijų. Rudokas priminė kvietęs ministrą ir naujai išrinktą vadovę užsukti į Teatrą ir pamatyti jame tvyrančią atmosferą, tačiau jų atsakymų nesulaukęs. Peticijos iniciatoriai teigė joje keliantys klausimą apie konkurso skaidrumą, dalies komisijos narių kompetencijas ar moralinę teisę vertinti konkurso dalyvius. Vasario 26-ąją Vyriausioji tarnybinės etikos komisiją pateikė atsakymą peticijos iniciatoriams: nuspręsta netirti LNOBT vadovo konkurso, nes, anot informacijos BNS išplatintame pranešime, „minimos sąsajos savaime nesudaro priežasčių konstatuoti, jog egzistuoja privatus interesas“. Anot A. Ambrozaitytės, tai buvo vienintelė oficiali juos pasiekusi informacija. Minėdama valdžios atstovų veiksmus, ji pažymėjo, kad Vyriausybė „perdavė peticiją Kultūros ministerijai (be reikalo, nes ministerija ją ir taip gavo tiesiogiai), o Seimo pirmininkė perdavė peticiją Seimo Kultūros komitetui“.
Vasario 15 dieną publikuotas S. Kairio interviu, kuriame jis teigė nesusitikęs su LNOBT darbuotojais (tačiau priminė, kad buvo susitikusi viceministrė Daina Urbanavičienė), nes laukia, kol nurims emocijos ir aistros. Ministras darkart akcentavo, kad Sakalauskas nėra atleidžiamas, bet baigia darbą pasibaigus terminuotai sutarčiai. Taip pat komentavo keletą Sakalausko šalininkų argumentų. Anot Kairio, Kėvišo vadovavimo metais susikaupusi teatro skola buvo panaikinta ne dėl išmintingų vadybinių sprendimų, bet todėl, kad „praėjusios kadencijos [finansų] ministras Vilius Šapoka paskyrė milijoną eurų 2020 m., kai visoms įstaigoms buvo duotas nurodymas susimažinti išlaidas prekėms ir paslaugoms. Ši įstaiga – vienintelė, kuri gavo milijoną į savo biudžetą. Net buvo kilęs viešas pasipiktinimas“. Taip pat Kairys kritikavo idėją įtraukti teatrų darbuotojus į įstaigos vadovo konkurso komisiją.
Vasario 17 dieną publikuotas režisieriaus Damiano Michieletto išreikštas palaikymas LNOBT veiklos krypčiai ir darbuotojams. Tą pačią dieną dalis LNOBT darbuotojų viešai pakartojo kvietimą ministrui susitikti ir pasikalbėti. Pažymėtina, kad dienas, kurias S. Kairys buvo kviestas pokalbiui, jis praleido Berlyne – komandiruotėje, apie kurią skelbta ir viešoje Ministro darbotvarkėje. Tačiau LNOBT darbuotojai teigė laukiantys ministro ir vėliau.
Vasario 18 dieną, naujienų portale delfi.lt publikuotas interviu (vasario 19 d. šis interviu buvo perpublikuotas ir Klaipėdos dienraščio „Vakarų ekspresas“ interneto svetainėje) su J. Sakalausku, kuriame jis teigia, kad favoritas buvo žinomas dar prieš konkursą, akcentuoja, kad „šiai dienai mes turime konkursą, kuris buvo sudarytas išimtinai iš vienos ministerijos žmonių, iš vienos jai pavaldžios įstaigos ir iš vieno lyg iš šono, pavadinkime, socialinių partnerių atstovo“. Direktorius kritikavo operos kritiko ir rinkodaros specialisto trūkumą komisijoje. Vasario 20 dieną publikuotame LRT.lt tekste Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė, kad šioje istorijoje „komisijai taip pat suduotas baisus smūgis, padaryta reputacinė žala. Narių pavardės juk žinomos, visi tik ir aiškinasi, kas kieno draugas“.
Vasario 23 dieną paskelbta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nagrinėti Sakalausko ieškinį. Kultūros ministras teigė, kad Sakalausko veiksmai „kvepia desperacija“.
Kiek reikės laukti teismo sprendimo, sunku pasakyti. Nagrinėjimas gali užtrukti kelis ar net keliolika mėnesių.
„Menų faktūros“ parengta informacija
