Dramaturgė L.de Weck režisieriui V.Balsiui atsidėkojo bučiniais

2010-06-17 lrytas.lt, 2010 06 17
Spektaklio „Mylimiausi“ dramaturgė Laura de Weck ir režisieriaus Vytautas Balsys. Nuotrauka iš lrytas.lt

aA

Vėjūnė Inytė 

„Jei spektaklis nepatiks, galėsite man trenkti antausį", - Laurai de Weck ištarė režisierius Vytautas Balsys, pagal šios dramaturgės pjesę „Mylimiausi" pastatęs spektaklį Kauno mažajame teatre. Kaune viešėjusi 29 metų šveicarų dramaturgė ir aktorė L.de Weck po spektaklio spindėjo iš pasitenkinimo - ji režisierių apdovanojo bučiniais.

L.de Weck maloniai nustebino 53 metų V.Balsio režisūriniai sprendimai. Jai labiausiai patiko, kad režisierius vieną pjesės herojų Filipą, apie kurį kūrinyje tik pasakojama, „privertė" pasirodyti scenoje. Jis tapo tarsi kitų keturių veikėjų likimo dirigentu.

Po spektaklio „Lietuvos rytas" pakalbino Hamburge (Vokietija) gyvenančią L.de Weck.

- Baigėte Ciuricho teatro mokyklą. Esate profesionali aktorė. Kas paskatino imtis dramaturgijos? Gal įtakos turėjo kūrybinė atmosfera namuose, garsus tėvas publicistas Rogeris de Weckas?

- Nuo pat vaikystės mano kūrybiniai bandymai išsiliedavo dialogų forma. Nors vidurinėje mokykloje mokytojai stebėjosi, bet rašinius man leido kurti dialogais. Aukštojoje Ciuricho teatro mokykloje studijų grafikas nebuvo griežtas. Iš pradžių buvo sunku suvokti, kaip panaudoti laisvą laiką.

Galiausiai pajutau, kad geriausia saviraiška - rašymas. Iš studentiškų užrašų atsirado ir pjesė „Mylimiausi". Tėvui savo kūrybą parodau tik tada, kai manau, kad ji jau gali išvysti dienos šviesą. Niekam neleidžiu kištis į mano sumanymus.

- „Mylimiausi" jau pastatyti Rusijoje, Uzbekijoje, Baltarusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Argentinoje, Lietuvoje. Kaip manote, kodėl pjesė populiari skirtingų kultūrų šalyse?

- Pati nustebau, kad pjesė sudomino įvairių šalių žmones. Maniau, kad narpliojau tik vakariečiams būdingas jaunų žmonių problemas. Pasirodo, savęs paieškos, bandymas suvokti, kada tampama žmogumi, kas yra laikina ir amžina, yra bendražmogiškos.

Tuo dar kartą įsitikinau Kaune. Didžiausiu komplimentu tapo publikos reakcija. Pagyvenusios moterys stebėjosi, kad esu nelietuvė, nes spektaklyje jos pažino savo vaikus.

- Kokie kūrybiniai sumanymai sukasi jūsų mintyse?

- Baigiu kurti trečiąją pjesę. Jos dar laukia ilgas kelias per leidėjų, režisierių rankas. Puoselėju ir naują sumanymą pristatyti kalbos koncertą. Mane visada domino žodžių ritmas ir galimybė jį laužyti. Tuo ir bus pagrįstas naujasis projektas.

Projektuose norėčiau dalyvauti ne tik kaip jų idėjos autorė, bet ir kaip aktorė. Atsisakyti scenos neplanuoju. Didžiausia svajonė išsipildytų, jei galėčiau ir kurti pjeses, ir jas režisuoti, ir vaidinti.

LRYTAS.LT

 

Naujienos