Ketvirtadienį, balandžio 26 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė pradės veikti dailininko Vytauto Kalinausko (1929-2001) grafikos darbų paroda tą pačią dieną įvyksiančios Eimunto Nekrošiaus režisuojamos „Dieviškosios komedijos" proga. Kalinausko iliustracijos sukurtos specialiai 1987-ųjų „Dieviškosios komedijos" leidimui lietuvių kalba. Lankytojams paroda bus prieinama teatro darbo valandomis iki pat gegužės 10 d.
V. Kalinauskas garsėjo kaip įvairių žanrų kūrėjas, dirbęs daugelyje meno sričių. Jis kūrė estampus, jų ciklus, tapybos darbus, iliustravo knygas, sukūrė scenovaizdžius apie 30 spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose ir 11 kino bei televizijos filmų, taip pat - objektų, instaliacijų, performansų, videomeno kūrinių. Ankstyvojoje menininko grafikoje yra kubizmo, realizmo bruožų, vėlesniuose kūriniuose išryškėjo polinkis į sudėtingesnę, simboliškesnę raišką. Daugelio grafikos ir tapybos kūrinių vaizdai estetizuoti, šiek tiek teatrališki. 1997-aisiais Vytautas Kalinauskas apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 1999 m. - Gedimino IV laipsnio ordinu.
Pasak paties menininko, vos gavus „Vagos" leidyklos užsakymą sukurti iliustracijas Dantės Alighierio „Dieviškosios komedijos" leidimui, jis pasijuto kaip alpinistas, atsidūręs prieš aukščiausią pasaulio viršukalnę. „Skaičiau ir gilinausi į poemos tekstą, studijavau Dantės biografiją, to meto Italijos istoriją. Peržiūrėjau visas „Dieviškosios komedijos" iliustracijas, kurias buvo įmanoma rasti - nuo XIV a. miniatiūrų ir Sandro Boticelli iki Gustavo Dore ir Salvadoro Dali. Tai buvo lyg ir takų, kuriais anksčiau kiti kopė į šitą kalną, studijavimas", - 1987-aisiais kalbėjo Kalinauskas.
Kiekvienai kūrinio daliai leidime yra skirta po septynias iliustracijas. Nuo juodų „Pragaro" tonų per pilkus „Skaistyklos" pustonius keliaujama į sidabriškai baltą „Rojaus" gamą.
Dailininko teigimu, pagrindinis jo kurtų „Dieviškosios komedijos" iliustracijų komponentas - žmogus. Kenčiantis, atgailaujantis, besiveržiantis į šviesą, į dvasios laisvę žmogus ir jo noras išsivaduoti iš blogio nelaisvės bei pakilti į doros ir taurumo erdves. Pirmiausia - žmogus, o paskui - kosmogoninis Dantės pasaulio suvokimas, skaičių simbolika, kristalų struktūros, dangaus šviesuliai, judantys Mėbijaus juostoje, ribonukleininės rūgšties formulė ir dar keletas plastinių simbolių...
Parodą pristato Lietuvos vaizduojamojo meno kūrėjų paramos fondas.
LNDT inf.
