Jau šią savaitę, kovo 20-23 dienomis, startuoja įtrauktį, amžėjimą, lyčių vaidmenis bei kitas socialiai jautrias temas nagrinėsiantis šokio festivalis „Dance ALL IN“, organizuojamas Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“. Renginyje laukia ir pasirodymai visai šeimai – kovo 22 d., 17 val., ispanų trupės BAAL spektaklis „A&S Space Travellers“, bei kovo 23 d., 17 val., portugalų „CiM Dance Company“ darbas SOMATATI. Trupių kūrėjai Catalina Carrasco ir Ana Rita Barata dalijasi mintimis apie kūrybą vaikams bei įtrauktį.
-----
Kurdami spektaklį „A&S Space Travellers“ nusprendėte į kūrybinį procesą įtraukti vaikus. Kaip gimė ši idėja?
Catalina Carrasco: Šiame spektaklyje šoku su savo sūnumi ir, tiesą sakant, tai buvo jo idėja, kadangi būtent jis norėjo, kad sukurtume spektaklį jam ir man. Kūrybinį procesą pradėjome žaisdami ir didžioji dalis spektaklio turinio gimė būtent iš to. Vis dėlto turėjome įsitikinti, ar ir kiti vaikai lygiai taip pat įsitrauks į „mūsų“ žaidimus ir istorijas. Mums patinka abstraktus menas (tai viena iš priežasčių, kodėl spektaklį įkvėpė dadaizmo bei fluxus meno judėjimai), nes jis yra tiesioginis raktas į vaizduotę ir kūrybiškumą. Vaikai yra abstraktaus mąstymo meistrai.
Ką kūryba drauge su vaikais suteikia šokio spektakliui bei jums patiems kaip menininkams?
Catalina Carrasco: Pirmiausia – tai moko atsikratyti kai kurių nusistovėjusių savo įpročių arba bent jau kuriam laikui juos palikti nuošaly. Privalai būti labai atviras ir atidžiai stebėti kaip vaikai įsitraukia į įvairius pasiūlymus bei kaip juos plėtoja. Šokis „iš prigimties“ yra abstraktus, tad tuo galima naudotis. Nors darbas su vaikais kartais gali būti itin sunkus, tačiau tai yra labai naudinga patirtis, reikalaujanti išties nemažai lankstumo planuoti bei daug laiko resursų, kadangi užtrunka, kol vaikai jaučiasi laisvai žaisdami. Trumpai tariant – tai sunkus ir daug laiko atimantis procesas, bet taip pat labai kūrybingas ir apdovanojantis.
Tiek spektaklis, tiek jo auditorija sujungia skirtingų kartų atstovus – kuo šis susitikimas jums svarbus?
Catalina Carrasco: Kartų susitikimas man iš tiesų labai svarbus. Pirmiausia turiu pasakyti, kad apskritai man labiau patinka būti su vaikais nei su suaugusiaisiais. Mūsų visuomenė de facto yra orientuota į suaugusiuosius ir aš jaučiu, kad tai nėra gerai. Mums reikia skirti daugiau dėmesio vaikams, nes tai svarbu jų vystymuisi bei mūsų ateičiai. Be to, galime daug ko iš jų pasimokyti. Norėčiau, kad mūsų, suaugusiųjų, pasaulyje būtų daugiau sąžiningumo, kurio turi vaikai. Taip pat – žaisti kaip vaikui, turint visas suaugusiojo žinias ir patirtį, yra labai malonus patyrimas – tai suteikia mums galimybę žengti kelis žingsnius atgal ir pamatyti bei suprasti pasaulį kitomis akimis.
Kovo 22 d. Vilniuje taip pat vesite ir nemokamas judesio dirbtuves, skirtas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Ko galima jose tikėtis?
Catalina Carrasco: Užsiėmimo metu per žaidimą ir kūrybiškumą, pasitelkdami savo kūnus kaip komunikacines priemones, kursime tarpusavio ryšius. Kurdami naujas sąsajas tarp judėjimo ir gebėjimo įsivaizduoti, sieksime atverti fantaziją. Dirbtuvių pratimai įkvėpti geometrinių formų, linijų ir brėžinių, taip pat kūnų įsitempimo ir balanso vieno su kitu, bei kūno ir medžiagos santykio. Pratimams įgyvendinti pasitelksime tokius įrankius kaip sausi teptukai, elastinės juostos, lankai, o į užsiėmimą kviečiame visų amžiaus grupių atstovus nuo penkerių metų – amžiaus neribojame, galima dalyvauti su šeima ar be jos.
Kaip gimė idėja sukurti šokio spektaklį, kuriame veikia keturias skirtingas galias įgyjantys personažai? Kas dar juos jungia?
Ana Rita Barata: Spektaklis SOMATATI gimė iš mūsų šokio trupės „CiM“ susidūrimo su vaikų pasauliu. Manėme, jog valstybinės mokyklos Portugalijoje veikia ne pačiais įtraukiausiais būdais, ypač kai vaikai turi negalią, tad jautėme poreikį sukurti projektą, kuris įtrauktų mokyklos klasę bei ją matytų kaip visumą, taip pat paskatintų „normalizuotus“ mokinius pažinti negalios ir prieinamumo problemas.
Kūrybinio proceso metu sugalvojome apibrėžti keturias pagrindines spalvas (raudoną, geltoną, žalią ir mėlyną) bei susieti jas su kiekvienu šokėju – sukurti jas įkūnijančius personažus. Remdamiesi šia prielaida, ištyrėme kiekvienos spalvos supergalias. Svarbu atkreipti dėmesį, jog supergalios čia neturi nieko bendra su stereotipine to, ką reiškia būti superherojumi, puse, bet veikiau su magija, kylančia atpažįstant kiekvieno žmogaus trapumą. Spektaklyje veikėjai, atradę kliūtį, turi ją įveikti kartu, o juos vienija jų pačių atrastas trapumas.
Savo šokių trupėje skatinate pionierišką požiūrį į įtraukią meninę kūrybą. Kokius metodus tam pasitelkiate?
Ana Rita Barata: Viso kūrybinio proceso metu įtraukties metodai, kuriuos taikėme, buvo pasitelkti dirbant su žmonėmis, kurie buvo greta mūsų, nepaisant to, kokią negalią jie turėjo. Įtrauktis yra tik požiūris. Be to, dirbant su regos arba psichikos negalią turinčiais asmenimis, reikia kai ką keisti, išmokti labai specifinio klausymo būdo ir sukurti mažus mechanizmus, kad aktoriai galėtų įgyvendinti spektaklio tikslą – papasakoti istoriją.
Jūsų spektaklis jungia praeitį, dabartį ir ateitį – kokią matote įtraukties ateitį?
Ana Rita Barata: Įtraukties ateitis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Tai kažkas, kas gimsta su mumis, auga mumyse ir nėra tiesiog prijungiama gyvenimo viduryje. Netikime performatyviu įtraukimu, tad ir trupėje nedirbame su juo kaip su prielaida. Įtraukimas yra mūsų DNR, atspirties taškas, persmelkiantis mūsų darbą. Mums įtraukties ateitis kuriama šiandien, dabartyje. Mes nežinome, kaip kitaip dirbti. Priešais mus esantys žmonės, neįgalūs ar ne, yra pagrindinis mūsų rūpestis. Tai yra jų gyvenimas, jų galimybės, jų silpnybės, jų vizijos, jų istorijos ir jų misijos, kurios mus „veža“.
Štai kodėl manau, kad įtraukties ateitis priklauso nuo žmonijos, net jei ji išgyvena labai sunkų laikotarpį. Konfrontacijos, trapumas ir tamsa, su kuria susiduriame šiandien, gąsdina. SOMATATI taip pat nagrinėja šią temą, šią tamsiąją gyvenimo pusę. Pralaimėjimas. Mirtis. Klausimas, kaip galime tęsti, net ir tamsiausiomis akimirkomis, – tad keturi spektaklio veikėjai tiesiog nori rasti būdų, kaip nuspalvinti pasaulį.
Bilietai į spektaklius: bilietai.lt. Festivalio Dance ALL IN organizatorius: Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“.
Festivalį finansuoja: „Perform Europe“, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.
„Low Air“ informacija
