Pasinaudodamas ištikusia proga, t.y. jubiliejumi (bet ne savo), Vilniaus teatras „Lėlė“ visą lapkričio mėnesį paskyrė (baisiai) gražiems reginiams - spektakliams ir net keturioms po skirtingas Vilniaus erdves pabirusioms parodoms. Visus juos sieja vienas vardas - Aušra. Tik ne toji, kuri pasvysta kas rytą, o Aušra Bagočiūnaitė Paukštienė. Šių metų vienuolikto mėnesio vienuoliktą dieną Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkė, režisierė, teatro įvaizdžio kūrėja, plakatistė, o už teatro ribų dar ir tapytoja, švenčia jubiliejų (tiesa, ne vienuoliktą) ir teatro primygtinai raginama, sutiko, nors ir nenoriai, ištraukti į dienos šviesą savo scenografijos eskizus, plakatus, popieriaus plastikos darbus, drobes, spektaklių dekoracijas, lėles ir dar šį bei tą. Iš šios žanrinės įvairovės susiformavo keturios labai skirtingos parodos.
Lapkričio 1 d. Skalvijos kino centre atidaryta dailininkės plakatų paroda „Premjera!“. Kodėl „premjera“? Ogi todėl, kad tai, be abejo, susiję su pačia plakato prigimtimi - paprastai jis atsiranda prieš pat premjerą, lyg pranašas, skelbiantis, kad spektaklis jau baigtas ir tuoj pasieks žiūrovą. Parodoje eksponuojami Aušros Bagočiūnaitės Paukštienės Vilniaus teatro „Lėlė“ spektakliams bei Marionečių teatro festivaliui, skirtam Stasio Ušinsko 100-mečiui, kurti plakatai, kurie primena tuos senuosius, dabar komercinių plakatų kiekybiškai dažnai nurungtus, lakštus, kuriuose vaizdas, kaip vienas tikslus žodis, užčiuopia esmę, tampa kvintesencija to, ką anonsuoja. Aušros Bagočiūnaitės Paukštienės plakatai yra pastebėti ir įvertinti: 2006 m. už plakatus spektakliui „Baltos pasakos“ ir Marionečių teatro festivaliui jai buvo skirta 1-oji vieta Tarptautiniame plakato konkurse (organizatoriai: Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras); net 4 jos plakatų reprodukcijos publikuotos šiais metais pasirodžiusioje Juozo Galkaus knygoje „Lietuvos plakato istorija“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015).
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje „Vėjas“ (Vilniaus mokytojų namuose) bei Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje paeiliui lapkričio 5 d. ir 6 d. atidaromos kitos dvi parodos: „Paišiniai“ ir „Baisiai gražu“. Pirmoji galerijoje „Vėjas“ veiks net visą mėnesį - iki gruodžio 5 d. Čia bus eksponuojami dailininkės scenografijos eskizai: nuo debiutinio spektaklio „Žvėrių karnavalas“ (1984) iki dar tik šio sezono pabaigoje „Lėlės“ mažojoje salėje pasirodysiančio monospektaklio pagal Juozo Erlicko kūrybą „Tiesiog žmogus“. „Nors pirminė mintis buvo eksponuoti išimtinai eskizus, proceso metu natūraliai atsirado vietos spektaklių nuotraukoms, objektams, tapybai. Teatras yra kolektyvinis menas, tad ir spektaklio dailininko sumanymai labai dažnai kinta ilgų repeticijų metu, patekę akistaton su režisieriumi, aktoriais, cechais, o galutinis scenovaizdis kartais kaip diena ir naktis skiriasi nuo eskize užfiksuoto savo protėvio. Todėl norėjosi, kad eskizai neliktų vieni, o užmegztų dialogą su spektakliais, asociacijas su tapybos darbais, vieni kitus komentuotų.“ - teigia Aušra Paukštienė.
Realizuotus scenografinius sumanymus galima apžiūrėti parodoje „Baisiai gražu“ lapkričio 6-22 d. gotikiniame Šlapelių namų-muziejaus rūsyje, kuriame iš spektaklio „Baisiai graži pasaka“ (režisierė ir dailininkė Aušra Bagočiūnaitė Paukštienė) dekoracijų ir lėlių susidėliojo kiek makabriškas, šiurpokas, mistinis pasaulis. Parodoje, kaip ir pagal lietuvių liaudies pasaką sukurtame spektaklyje, iškyla du skirtingi, bet ir neatsiejami dalykai - grožis ir baimė. Juk kartais tai, kas baisu, yra ir labai gražu. Ir atvirkščiai. Tik čia jokiu būdu nesiekiama pagąsdinti, veikiau paraginti prisijaukinti baimę, leistis kelionėn į nepažįstamą pasaulį, kuriame veriasi mitologijos išmintis ir skleidžiasi kasdienybės grožis. O kasdienybė, kaip ir kaskart naujai išauštanti diena, yra persunkta nežinomybės. Ir tuo baugi. Beigi graži.
Į dar vieną Aušros Bagočiūnaitės Paukštienės parodą „Lėlė“ pakvies ne kur kitur, o pas save - ją jau trečią dešimtmetį dailininkė gali pavadinti savo kūrybiniais namais. Lapkričio 10-30 d. veiksianti paroda, pavadinta „Šalia“, pristatys tai, kas liko šalia spektaklių, t.y. teatro įvaizdžiui kurtus darbus: skrajutes, programėles, leidinius, interjero ir eksterjero detales ir dar šį bei tą. „Lėlėje“ bus surengta ir savaitę truksianti dailininkės ir režisierės spektaklių programa: bus parodyti vaikiški spektakliai, kuriems ji kūrė scenografiją: „Daktaras Dolitlis“, „Sniego karalienė“, „Batuotas katinas“, „Baltos pasakos“. Simboliškąją lapkričio 11 d. 18.30 val. į mažosios salės sceną grįš jau retai berodomas spektaklis „Pasvydo“, kurį pagal Antano Strazdo eiles režisavo pati dailininkė.
Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.
