Vaida Milkova
Kauno muzikinio teatro kūrybinės komandos ir Čikagos lietuvių operos kolektyvo pastatyta operetė „Grafas Liuksemburgas" anapus Atlanto buvo sutikti ovacijomis.
Reikšmingas kultūros įvykis
Kauno muzikinio teatro solistai pilni įspūdžių: rugpjūčio pabaigoje Čikagos publikai lietuviai iš abiejų Atlanto pusių pristatė bendro darbo vaisių - Franzo Leharo operetės „Grafas Liuksemburgas" premjerą. Naujo muzikinio spektaklio pastatymas Čikagos lietuvių operoje kasmet tampa vienu reikšmingiausių kultūrinių įvykių šio miesto lietuvių bendruomenėje.
Sausakimša, beveik 3 tūkst. žiūrovų talpinanti salė po „Grafo Liuksemburgo" premjeros negailėjo plojimų. „Pernykštę "Linksmosios našlės„ premjerą žiūrėjo daugiausiai garbaus amžiaus publika. Buvau maloniai nustebęs tarp šiemetės publikos matydamas daug jaunų veidų", - užsiminė dvejus metus iš eilės spektaklius Čikagos lietuvių operoje režisavęs kaunietis režisierius Kęstutis Jakštas.
„Grafe Liuksemburge" mėgėjai dainavo ir šoko su profesionalais iš Kauno muzikinio teatro. Tai - įprasta praktika Čikagos lietuvių operoje, kuri, įsteigta grupės muzikai neabejingų tautiečių, gyvuoja 55 metus.
Lietuvos operos tradiciją puoselėjantis kolektyvas - vienintelė etninė operos grupė JAV - yra pastatęs dešimtis žymiausių operos kūrinių.
Stebino mėgėjų sugebėjimai
Per metus paprastai pastatomas vienas spektaklis. Kolektyvo pagrindas - choras. Dainuoja mėgėjai, tačiau jie scenoje nepasirodo be profesionalių solistų iš Lietuvos, atliekančių pagrindinius vaidmenis. „Grafo Liuksemburgo" premjera - Čikagos lietuvių operos ir Kauno valstybinio muzikinio teatro artistų antras bendras projektas. Prieš metus šis tandemas anapus Atlanto pristatė kitą operečių meistro F.Leharo kūrinį - „Linksmąją našlę".
„Čikagos lietuvių opera - labai aukšto lygio mėgėjiškas kolektyvas, galintis atlikti ir sudėtingus kūrinius. Tą supratome dar pernai, todėl šiemet trupės artistams reikalavimus kėlėme tokius pat aukštus kaip ir profesionaliems atlikėjams", - tvirtino Kauno muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas.
Jis pastebėjo, kad Čikagos lietuvių operos kolektyvas dega noru dainuoti ir daryti tai gerai: „Stebino ne tik kolektyvo profesionalumas, bet ir labai pozityvi energija, kuria po intensyvios darbo dienos atėję į repeticijas spinduliuodavo artistai."
Kaip ir pernai, operetė pristatyta per neįtikimai trumpą laiką: su dienomis kitus darbus dirbančiais vokalistais iki išnaktų repetuota porą savaičių. „Samdomam aukšto profesionalumo orkestrui pakako vos trijų repeticijų", - užsiminė dirigentas ir pabrėžė, kad būtent gebėjimas per labai trumpą laiką išmokti anksčiau nematytą kūrinį įrodo labai aukštą orkestrantų profesionalumą.
Kėlė pasiekimų kartelę
Nepaisant to, kad pastatyti operetei turėta labai mažai laiko, K.Jakštas choristams ir šokėjams kėlė aukštus reikalavimus. Jis siekė kiek įmanoma sumažinti atotrūkį tarp retkarčiais dainuojančių ir šokančių, bet duoną iš kitų profesijų valgančių Čikagos lietuvių ir profesionalių Kauno artistų.
„Geras trečdalis Čikagos lietuvių operos kolektyvo yra baigę muzikos mokyklas, konservatorijas, kai kurie - vaidinę teatre. Taip, dabar jie duoną valgo iš kitų darbų, bet tai yra žmonės, susiję su muzika. Vadinti juos ne profesionalais, o mėgėjais aš nedrįsčiau, todėl ir reikalavau iš jų kaip iš profesionalų", - K.Jakštas užsiminė, kad kelti aukštesnius nei pernai reikalavimus jį įpareigojo ir tai, kad dar šiemet buvo justi pernykštės „Linksmosios našlės" įdirbis.
„Šiemet mes jau turėjome visas sudedamąsias operetės dalis: dainavimą, vaidybą, šokį su klasikinio baleto intarpais, didžiulius epizodus vaidino vietiniai artistai, kurie, palyginti su pernai, padarė didelę pažangą. Uždaviniai negalėjo būti mažesni nei pernai, nes vieną kartą gali tiesiog pasisekti viską atlikti gerai, o antrą kartą jau reikia įrodyti, kad tai nebuvo atsitiktinumas. Atrodo, kad tai įrodyti mums pavyko", - pastebėjo režisierius.
Gražiausias reginys - šokis
Ovacijomis Amerikos lietuviai sutiko Kauno muzikinio teatro solistų Gedimino Maciulevičiaus, Gitanos Pečkytės, Raimondo Baranausko sukurtus vaidmenis. Pagrindinių herojų - Andželės ir grafo Liuksemburgo - partijas operetėje dainavo Čikagoje gyvenanti buvusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Nida Grigalavičiūtė ir Klaipėdos muzikinio teatro solistas Mindaugas Gylys.
Gražiausią reginį žiūrovams sukūrė Kauno muzikinio teatro baleto trupės vadovas, choreografas Dainius Bervingis, pastatęs operetės šokius. Solo numerius atliko vadinamoji auksinė porelė - šio teatro baleto trupės pirmoji pora Justina Vitkutė ir Gintaras Visockis.
Vykdamas į Čikagą D.Bervingis žinojo Čikagos lietuvių operai nuolat talkinančių tautinių šokių kolektyvo „Suktinis" šokėjų galimybes. „Tai - neprofesionalai, todėl choreografiją reikėjo priderinti prie jų. Iš anksto nusiunčiau šokių vaizdo įrašus, kad kolektyvas turėtų iš ko mokytis, bet važiuodamas į Čikagą vis tiek bijojau, kad šokėjams iškeltų uždavinių įgyvendinti nepavyks. Pasirodo, be reikalo", - tikino D.Bervingis.
Statydamas šokius jis tikino nevengęs pabrėžti skirtumo tarp mėgėjų ir vienintelės šokusios profesionalų poros. „Tai ypač išryškėjo numeryje, kur kordebaletas šoko valsą, o Justina ir Gintaras atliko klasikinio baleto duetą: Justina šoko su puantais", - choreografas prisiminė, kad numeris buvo atliekamas visiškai nuščiuvusioje salėje, kas Amerikos publikai nebūdinga. - Pasižiūrėti Čikagos lietuvių operos pastatymų ateina ir amerikiečiai, vykstant veiksmui, lietuviai jiems verčia siužetą, kartais ir padiskutuoja apie pastatymą. O čia - buvom nustebę sulaukę tokios tylos. O paskui - didžiausių ovacijų."
Kasmetė premjera Čikagos lietuvių operoje - didžiausio biudžeto Amerikos lietuvių renginys, jam prilygsta nebent kas ketveri metai rengiamos Dainų arba tautinių šokių šventės. Vienkartinis pastatymas finansuojamas vien iš surenkamų aukų. Kad naujas spektaklis kasmet išvystų rampos šviesą, aukoja ir Čikagos lietuvių operos kolektyvas, ir pastatymo talkininkai.
