Kauno menininkų namuose gruodžio 10 ir 11 d., 18 val. įvyks vienos dalies spektaklio „Bona Sforca. Atsisveikinimas" premjera. Pjesės autorė - Liucija Armonaitė, režisierius - Gytis Padegimas.
Ne vienam Gyčio Padegimo spektakliui sukūręs muziką kompozitorius Gintaras Kizevičius nesistengė imituoti ar kitaip interpretuoti Renesanso muzikos, nes tai, pasak kompozitoriaus, atskira, griežtai kanonizuota harmonijos bei polifonijos meno ir mokslo sritis. Į pagalbą pasitelkęs autentišką to laikotarpio muziką, jos įrašus (atlieka senosios muzikos ansambliai), jis siekė sukurti tuometinę rūmų atmosferą. Spektaklyje išgirsime ir gyvos epochinės muzikos. Ją atliks jauna fleitininkė Uršulė Taujanskaitė - Kauno jėzuitų gimnazijos šeštokė, Kauno sakralinės muzikos mokyklos auklėtinė, kurianti nedidelį, bet svarbų Ardžento, italų kapelos fleitininko, vaidmenį. Scenografiją spektakliui sukūrė Skaidra Žeižytė, kostiumus - Jūratė Maurušatienė. Pagrindinį Bonos Sforcos vaidmenį kuria daugiau nei 70 vaidmenų Lietuvos teatro scenose sukūrusi aktorė Olita Dautartaitė.
Spektaklis pristato iškilią Renesanso epochos moterį, tragiško likimo asmenybę - Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą (1494-1557). Italė, kilusi iš garsios ir galingos kunigaikščių Medičių giminės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina, - ši moteris daug nusipelnė Lietuvai, stiprindama ir garsindama Jogailaičių dinastiją, skleisdama Lietuvoje Renesanso kultūrą, meną, mokslą. Bona Sforca žinoma ir kaip sumani, ryžtinga politikė; ji daug dėmesio skyrė šalies ūkio klestėjimui. Kartu tai buvo tragiško likimo asmenybė, motina ir valdovė.
„Šiandien, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, labai pasigendu menininkų dėmesio mūsų valstybės istorijai. Kiek daug praeityje būta iškilių asmenybių, ypatingai svarbių tautai įvykių, žmogiškųjų dramų ir netikėčiausių dalykų! Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca - viena įdomiausių, kontroversiškiausių mūsų šalies valdovių. Jos gyvenimas ir veikla nusipelnė didelio dėmesio, išsamios analizės, užuot ją tradiciškai minint tik kaip Barboros Radvilaitės nuodytoją... Šiame spektaklyje bandysime sugriauti tą mitą. Ar bent paskatinsime suabejoti kaltinimais..." - pasakoja pjesės autorė Liucija Armonaitė.
„Lietuvai, o ir kitoms Europos valstybėms pastaruoju metu vis aktyviau ima vadovauti moterys. Todėl visai natūralu, jog Lietuvos vardo tūkstantmečio metais atsigręžiame į Boną Sforcą, - sako Gytis Padegimas. - Bona Sforca nebuvo tik figūra šalia vyro ir vaikų. Prie jos vardo daug kartų galima rašyti „pirmą kartą„, „pirmoji“. Pavyzdžiui, ji įsteigė pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aukštesniąją mokyklą, veikusią Vilniuje 1539-1542 m.. Tai buvo moteris, kuri aktyviai dalyvavo politikoje, tvarkė valstybės ūkį, daug dėmesio skyrė kultūrai, menams".
Numatomos ir spektaklio gastrolės Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) gruodžio 15, 17, 18 d., 18 val. Bilietus platina Tiketa.
Kauno menininkų namų inf.
