Lietuvos teatro kūrėjo, avangardisto Beno Šarkos spektaklis „Kiaurai" š.m. gegužės 22 d. pristatomas Zagrebe, Kroatijoje vyksiančiame tarptautiniame teatro festivalyje FAKI XIII (Festival of Alternative Theatrical Expression). Jau 13 metus vyksiantį festivalį organizuoja autonominės kultūros centras „Attack!" Ne pelno siekiantis, visuomeniškumą, atvirumą alternatyvai ir netradiciniam miesto erdvių panaudojimui deklaruojantis festivalis siekia kartą metuose pristatyti eksperimentinius, ardomuosius, ribinius teatro projektus. FAKI festivalio objektas - šiuolaikinio teatro kūriniai, netelpantys į tradicinio teatro rėmus, juos laužantys, išplečiantys, sukuriantys naujas menines vertybes, kaitą, ištransliuojantys žiūrovams perspėjimą, aštrius komentarus nūdienos atžvilgiu. Šarkos pasirodymą festivalyje remia Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Benas Šarka - teatro avangardistas, režisierius, aktorius, dailininkas, kūrėjas, žmogus, paukštis, vienas įdomesnių netradicinių Lietuvos menininkų ir mąstytojų. Benas Šarka gimė 1963 m. 1984 -1988 m. studijavo režisūrą Valstybinės konservatorijos (dabar LMA) Klaipėdos fakultetuose. 1987 m. įkūrė nepriklausomą teatrą „Gliukai", kurio dauguma pasirodymų vyksta ne teatrinėse erdvėse (1991-2004 teatras veikė Klaipėdos muzikos centre, dabar - Klaipėdos Kultūros centre Žvejų rūmai). Jo performansai paremti pirmapradžiais gamtos ir žmogaus dialogais, susivienijimo ir sugrįžimo simboliais. Spektakliai teatre - priešingai pasirodymams gatvėje - grindžiami savita dramaturgija ir griežta tradicine teatro forma.
Spektaklio pavadinimas „Kiaurai„ galėtų sutilpti į sakinį: „Toks yra kiaurai laižantis pasaulio grožis“. Japonų aktoriai, pamatę spektaklį „Kiaurai„, pasakė, kad Benas Šarka šoka buto. Pats Benas teigia nežinantis, kas yra buto, tik jį jaučiantis. Dar daugiau - šis judesio spektaklis yra grįžimas į tuos laikus, kai dar nebuvo net paties žodžio „teatras“. Anot režisieriaus ir atlikėjo, žmogus nepasikeitė per tūkstančius metų, todėl „aš bandau kalbėti be žodžių - kūno ir sielos kalba taip, kiek prisimenu ir jaučiu mitinę senųjų kultūrų atmintį, artimą suomiams ir lietuviams."
Žmoguje esančios dichotomijos/prieštaros - švelnumas ir grubumas, meilė ir neapykanta spektaklio metu išreiškiamos skirtingomis priemonėmis - geležimi, plunksnomis, kailiu, virve ir lininiu audiniu. Juk tiek žudydamas, tiek mylėdamas žmogus bando kalbėtis su aplinkiniu pasauliu ir pats su savimi.
Spektaklio premjerą stebėjęs lietuvių eseistas ir poetas Rolandas Rastauskas vėliau taip atsiliepė apie šį matytą reginį: „Performerio Beno Šarkos spektaklis „Kiaurai„ nustebino neeiline menininko drąsa rizikingai į vieną visetą sujungiant performanso, buto šokio ir mugių teatro elementus. Specialiai parinktos muzikos akompanimentas mįslingą vyksmą darė dar labiau sutelktesnį, audrindamas gausiai susirinkusių žiūrovų vaizduotes“. Spektaklis „Kiaurai" vertinamas kaip vienas ryškiausių alternatyviosios lietuvių teatro scenos pasiekimų jau buvo pristatytas tarptautiniuose teatro festivaliuose Vokietijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Suomijoje ir Latvijoje .
Menų faktūros inf.
