 |
| Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus daligališkas įvaizdis. „Lietuvos žinių” archyvo nuotrauka |
„Rimto choro provokuojantis spektaklis sakralioje erdvėje”, – taip trumpai būsimą premjerą „DaliGala” apibūdino režisierius Gytis Padegimas.
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operos - sarsuelos „DaliGala” premjera įvyks kovo 14-15 dienomis Šv.Kotrynos bažnyčioje Vilniuje. Libreto autorius – rašytojas Herkus Kunčius. Dramą, muziką ir šokį jungiančią operą-sarsuelą atliks Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika”, kamerinis violončelės, gitaros, trimito bei mušamųjų ansamblis, solistai Jonas Sakalauskas (Dali) ir Ieva Prudnikovaitė (Gala).
Nuo pradinės bacilos.
Kompozitorius G.Kuprevičius jau spaudos konferencijoje provokavo žaismingu įvaizdžiu ir pats ėmėsi kolegų klausinėti: „Kas gi iščiaudėjo pradinę bacilą?”
Režisierius G.Padegimas šmaikštavo, kad pirmiausia buvo ekscentriškasis S.Dali ir jo mėgtas kiaušinis. Choro „Jauna muzika” direktorė Salomėja Jonynaitė prisiminė, kad dar tada, kai kolektyvas minėjo 15 metų gyvavimo sukaktį, norėta ko nors naujo, tačiau ta bacila buvo iščiaudėta tik prieš dvidešimtąjį jubiliejų. Jį „Jauna muzika” minės kitąmet.
Ispanų siurrealizmo genijaus S.Dali ir jo mūzos Galos meilės istorija, pasak S.Jonaitytės, – simboliškas pasirinkimas. Paskutinėms sovietmečio mokyklos kartoms S.Dali buvo tarsi laisvės simbolis. Be to, norėta kūrinio, kuriame būtent choras būtų pagrindinis personažas.
Dirigentas Vaclovas Augustinas pasakojo, kad tokio kūrinio sumanymas kilo prieš ketverius metus. Jau tada bendradarbiauti sutiko kompozitorius G.Kuprevičius ir rašytojas H.Kunčius. Gaila, kad šio sumanymo taip ilgai nepavyko įgyvendinti. Buvo numatytas vienas talentingas režisierius užsienietis, tačiau pasirodė, kad jis nelabai žino apie S.Dali. Dabar su režisieriaus G.Padegimo pagalba imtasi intensyvaus darbo.
Sakrali ir provokuojanti
G.Padegimas prisiminė Kauno muzikiniame teatre statytą miuziklą apie tarpukario bohemą „Kipras, Fiodoras ir kiti”. Kaip ir dabar, su režisieriumi bendradarbiavo kompozitorius G.Kuprevičius ir rašytojas H.Kunčius.
"DaliGalos” spektaklyje vaidinantis choras „Jauna muzika”, pasak režisieriaus, nė vienos natos neišdainuos ramiai – bus flamenko, bolero ir kitokių judesių. Tuo pasirūpino klaipėdietė choreografė Agnija Šeiko, nemažai dirbanti ir užsienyje. Daug galvota apie Šv.Kotrynos bažnyčios erdvę: kaip pasinaudoti jos sakralumu ir kartu nepažeisti jo. Pats S.Dali buvo šventvagiškas, tačiau scenografė Birutė Ukrinaitė rado netikėtą sprendimą – originalus maketas ir teatrališka erdvė. Simono Glinskio sukurta instaliacija vietoj trūkstamo paveikslo bažnyčios centre taip pat bus sakrali ir provokuojanti.
Didieji mistifikuotojai
Kai kurios spektaklio scenos persikels ir į žiūrovų salę. Ten įsikurs sovietinių turistų grupė. Tarp „DaliGalos” personažų – garsūs menininkai Andre Bretonas, Paulis Eluard´as, Aramas Chačaturianas, Pablo Picasso. Režisierius juokavo, kad „Jaunos muzikos” dirigentas dar nežino, kas jo laukia, nes teks vaidinti ir choro vadovui. V.Augustinas atsakė, kad tikisi sužinoti iki premjeros.
Spektaklio kūrėjai užsidegę kalbėjo apie S.Dali fenomeną. XX amžiaus rinkodaros ženklas ir genijus. Prekybos centro gyvenimas ir metafizinė giluma. Puikiai išmanė meno vadybą, tačiau milijonus paliko ispanų tautai. S.Dali visą laiką griovė stereotipus ir spektakliu apie jį norima sujudinti mūsų rambumą.
Pasak H.Kunčiaus, S.Dali, Gala, P.Eluard´as buvo audringi žmonės ir gyveno siautulingą gyvenimą. Jame buvo ir teigiamų, ir neigiamų dalykų ir daug sunkiai įvardijamos energijos. S.Dali nebuvo ypač kuklus ir tam tikra prasme mes tampame jo nekuklumo įkaitais vadindami jį genialiu, nes jis pats save vadino genijumi. Iškalbingas žodis DaliGala, nes jiedu išgyveno kartu labai ilgai ir negalėjo vienas be kito apsieiti.
Rašytojas prisiminė iškilusius sunkumus rašant libretą. S.Dali ir jo žmona Gala buvo didžiausi mistifikuotojai ir sunku pasakyti, kas yra išmonė, o kas tikra perskaitytuose dienoraščiuose, prisiminimuose, knygose apie juos. Kai kurie jų gyvenimo epizodai žavūs ir aprašyti anekdotiškai. Kai kurie siurrealistų tekstai, versti iš vokiečių ar prancūzų kalbos, gali pasirodyti drastiški. Tačiau jie autentiški, buvo aktualūs tuo laikotarpiu. Jei šimtmečio senumo tekstai šokiruos ar nustebins dabar, vadinasi, niekas nesikeičia.
