Buvusiai balerinai Genovaitei Sabaliauskaitei balandžio 2-ąją sukaks 95-eri. Balandžio 4 d. rodomą „Barboros Radvilaitės“ spektaklį LNOBT skirs lietuvių baleto primadonos jubiliejui pažymėti.
Genovaitė Sabaliauskaitė 1923 m. pavasarį gimė laikinojoje sostinėje Kaune. Čia 1934-1938 m. lankė Valstybės teatro baleto studiją. Joje mokėsi pas žymius to meto baleto artistus - Verą Nemčinovą, Bronių Kelbauską. 1938-1940 m. buvo Valstybės teatro baleto solistė, tačiau norėjo tobulėti ir 1941 m. „išvyko tobulintis į Leningrado choreografijos mokyklą pas garsiąją pedagogę Agripiną Vaganovą. Prasidėjus karui, kartu su Leningrado Kirovo operos ir baleto teatru buvo pasitraukusi Permėn. 1944 m. sugrįžo į Lietuvą ir iki 1965 m. šoko Lietuvos operos ir baleto teatre. Čia sukūrė įsimintinus pagrindinius vaidmenis Piotro Čaikovskio baletuose „Miegančioji gražuolė“ (Princesė Florina, Aurora) ir „Gulbių ežeras“ (Odeta-Odilė), Boriso Asafjevo balete „Bachčisarajaus fontanas“ (Zarema, Marija), Reinholdo Gliero balete „Raudonoji aguona“ (Tao Choa), Aleksandro Glazunovo balete „Raimonda“ (Raimonda), Aramo Chačaturiano balete „Spartakas“ (Egina), Maurice´o Ravelio „Bolero“ (Ispanė), taip pat lietuviškuose baletuose: Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“ (Kastė), Juozo Indros „Audronė“ (Audronė), Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“ (Eglė) ir daugelyje kitų tuometinių spektaklių. Kartu su nuolatiniu scenos partneriu Henriku Baniu (1927-1986) gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Birmoje, netgi Kambodžoje. Žinoma, pasirodydavo ir įvairiuose Sovietų Sąjungos teatruose.
1965-1968 m. jau pasitraukusi iš scenos Genovaitė Sabaliauskaitė dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro baletmeistere. Šiame teatre, dar būdama baleto soliste, pati yra pastačiusi du spektaklius: 1954 m. sceną išvydo jos „Kopelija“, o 1962 m. - „Frančeska da Rimini“.
Nuo 1952 m. Genovaitė Sabaliauskaitė dirbo ir Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, buvo jos choreografinio skyriaus (dabar - Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius) viena iš steigėjų, kelerius metus jam vadovavo. 1970-aisiais metams buvo išvykusi į Santjagą, kur dirbo Čilės nacionalinio baleto trupės baletmeistere.
Sulaukusi 55-erių, 1978 m. Genovaitė Sabaliauskaitė persikėlė gyventi Vakarų Vokietijon. Šiuo metu baleto veteranė savo dienas leidžia viename iš Manheimo miesto pensionų.
„Savo darbo pradžioje aš mėgdavau patį šokimo procesą - ritmiška, melodinga muzika, kuri pati verčia kūną judėti, gražus šokio piešinys, pavykusios pozos, lakūs šuoliai suteikdavo man pasitenkinimo. Toks šokis primena ornamentą dailėje - jis gražus, grakštus, harmoningas, teikia estetinį pasigėrėjimą žiūrovui, malonus akiai ir... daugiau nieko. Tačiau gali būti šokis - ne ornamentas, o atgijęs paveikslas. Tada jau prabyla ne vien grakšti linija, o spalva, mintis, jausmas“, - viename iš 1962 m. duotų interviu bylojo pati balerina.
Genovaitės Sabaliauskaitės jubiliejui Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras dedikuos balandžio 4 d. rodomą baleto spektaklį „Barbora Radvilaitė“. Raudonojoje fojė bus atidaryta primabalerinos kūrybinį kelią menanti paroda.
