Lietuvos teatro sąjungoje rugsėjo 18 d. 19 val. teatras-studija „Laboratorium" pristatys režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus premjerinį spektaklį „Stirna" pagal to paties pavadinimo rašytojo, dramaturgo ir aktoriaus Eugenijaus Ignatavičiaus pjesę. Tėvo ir sūnaus duetas, matytas spektaklyje „Nuosprendis - metamorfozė", vėl susitinka kaip dramaturgas ir režisierius. Šį kartą žiūrovams siūlomas jaunųjų Oskaro Koršunovo studentų aktorių energija pulsuojantis spektaklis apie Lietuvos partizanų gyvenimą.
Šio projekto tikslas - netradiciškai pažvelgti į Lietuvos partizanų istoriją, nupūsti nuo jos romantizmo, patoso bei perdėto idealizavimo dulkes ir aštriai kalbėti apie esmines žmogaus vertybes.
Spektaklio epicentre - moteris, saugų gyvenimą JAV iškeitusi į Lietuvos miškus. Spektaklis kvies žiūrovą pamąstyti apie savąjį patriotizmą, apie tai, kas yra žmogaus garbė, meilė artimui, meilė tėvynei, kas yra atsakomybė prieš kitą žmogų, atsakomybė prieš tautą, ir kiek galime savęs paaukoti tam kitam, nesvarbu tai tauta, ar tik vienas žmogus.
Naujausias Pauliaus Ignatavičiaus režisūrinis darbas papildys negausų profesionalių spektaklių apie itin skaudų ir nevienprasmišką Lietuvos istorijos laikotarpį ir kvies šiandienos žmogų permąstyti savo vertybes. „Kas man yra teatras? - klausia savęs režisierius, - tai ne profesija, ne gyvenimo būdas ir net ne menas. Teatras tai amžinas žmogaus pažinimo procesas. Per teatrą galima patirti save. Todėl teatras man yra dvasinio tobulėjimo įrankis. Per jį aš pažįstu žmogų, per jį aš tobulėju kaip kūrėjas, tobulėju kaip žmogus. Profesija ir menas, tai tik laipteliai aukštesniam tikslui pasiekti. Jie negali būti savitiksliai. Jei nori dirbti teatre reikia jį mylėti. O dar svarbiau, mylėti gyvenimą ir žmogų, kuriuo nors kitu atveju teatras negali egzistuoti".
Lietuvos teatro sąjungos inf.
