„Būti įsimylėjus - tai lyg būti Aušvice“, - tokia Rolando Barthes´o mintis paskatino skandalingiausią britų dramaturgę Sarah Kane parašyti bene atviriausią savo dramą „Apvalytieji“. Po pirmosios premjeros ją užsipuolusi kone visa britų žiniasklaida klausė, kodėl ji rašo tokias žiaurias pjeses? Dramaturgė nei kiek nesutriko: „Aš nerašau žiaurių pjesių - aš tiesiog stengiuosi būti maksimaliai nuoširdi.“ Sausio 25 d. režisierius Oskaras Koršunovas OKT Studijoje kartu su aktoriumi Darium Meškausku bei jauniausia savo aktorių karta pristato spektaklį pagal šį itin anksti bei itin tragiškai gyvenimą sustabdžiusios rašytojos kūrinį.
„Nebe pirmą kartą grįžtu prie Sarah Kane. Jos tekstai turi tos pačios prigimties trauką, kaip nelaimė ar nusikaltimas. Jie baisūs ir kartu švarūs. Juose tarsi nėra atsitiktinumų žaismės ar buitinumo - čia kiekvienas žodis virsta neišvengiamybe. Taip Sarah Kane tekstai priartėja prie antikinės tragedijos branduolio ir pareikalauja iš teatro to, kas jau nebeįmanoma, kaip ir „Apvalytieji“ reikalauja iš meilės“, - teigia režisierius Oskaras Koršunovas.
***
Po pirmojo savo kūrinio „Prakeiktieji“ premjeros 1995 m. Sarah Kane per vieną naktį iš nieko tapo kone viskuo. Kritikai tiesiog užliejo absoliučiai visą spaudą. Netgi bulvarinė spauda, iki tol nesukusi galvos dėl teatro, savo pirmuosius puslapius atlaisvino „Prakeiktųjų“ verdiktui.
„The Telegraph” kritikas Charles Spenceris po pirmojo spektaklio rašė: „Čia reikia ne teatro kritiko, o psichiatro“. Kalbėdamas apie „Apvalytuosius“ kritikas taip pat buvo kategoriškas: „Kane nepajėgia sukurti gilių charakterių ir jais paveikti publikos, todėl mieliau renkasi spyrį publikai žemiau juostos“. „Daily Mail“ kritikas Jackas Tinkeris „Prakeiktuosius“ pavadino „Pasibjaurėtina nešvankybių orgija“. Panašu, jog pastarąjį kritiką Sarah Kane prisiminė rašydama „Apvalytuosius“.
Kaip į tokį visuotinį puolimą reagavo pati autorė? Net ir čia Sarah Kane neišvengė jos kūryboje dažno lyčių klausimo - jai tiesiog atrodė, jog ją puola todėl, kad ji yra moteris. Ryškaus autorės atkirčio kritikai nesulaukė dėl elementarios priežasties - ji tiesiog nekentė interviu. „Aš esu rašytoja. Man labiau patiktų jeigu jūs parašytumėte man laišką, o aš į jį galbūt atsakysiu“, - taip ji bendravo su žurnalistais.
Pačią Sarah Kane itin glumino ši audra žiniasklaidoje. Jos nuomone, žurnalistai be reikalo pirmuosius puslapius paskyrė ne pačiai problemai, o jos refleksijai mene.
„Mane šokiruoja tai, jog žmones labiau trikdo smurto parodymas teatre negu pats smurtas. Kalbos apie mano pjesę spaudoje užima daugiau vietos negu kalbos apie realų penkiolikmetės išprievartavimą. Viskas ką jie pasakė yra melas, išskyrus tai, jog aš parašiau pjesę“, - po pirmųjų reakcijų teigė Sarah Kane.
Neatsargiai žvilgtelėjus į Sarah Kane kūrinius, pirma kylanti mintis - visa griaunantis monstras prie rašymo mašinėlės. Dažnas taip galvojo, bet tik iki tol, kol susitiko su pačia autore.
„Sarah įsivaizdavau kaip šėlstančią, pompastišką kiaušų spardytoją. Ir staiga priešais save matau mielą, linksmą, išdykėlišką, ironišką ir gražią merginą“, - pirmąsias „Apvalytųjų“ repeticijas prisimena aktorius Danielis Evansas, Londono karališkojo teatro pastatyme vaidinęs Robiną.
„Viskas, ką ji darė, buvo švelnu, teisinga ir protinga“, - tokią Sarah Kane prisimena režisierius Jamesas MacDonaldas, režisavęs pirmuosius jos pjesių pastatymus.
Kas užkliuvo britams? Jau ne kartą minėtas žiaurumas. Kai vieną kartą Sarah Kane buvo paklausta, kodėl ji rašo tokias žiaurias pjeses, ji nė kiek nesutrikusi atsakė: „Ne, aš nerašau žiaurių pjesių - aš tiesiog stengiuosi būti maksimaliai nuoširdi“.
***
Dažnas kritikas Sarah Kane malė į miltus už paviršutinišką smurto bei žiaurumo demonstravimą. Panašu, jog tokius kritikus reikėtų pačius sumalti už paviršutinišką analizę.
„Sarah Kane buvo šiuolaikinė dramaturgė, turėjusi klasikai būdingą jautrumą. Ji savo teatrą dėliojo iš nuostabių grožio ir žiaurumo epizodų. Tai jautrumas, kurį būtų pripažinęs Shakespeare´as, Sofoklis ar Rasinas, tačiau tai buvo pernelyg keblu moderniai publikai, ir, panašu, nesuvokiama kritikams“, - pasakoja Markas Ravenhillas, kultinio „Shopping and Fucking“ autorius bei artimas Sarah Kane draugas.
Apie atsispyrimą nuo klasikinio teatro šaknų bei jų apauginimą šiuolaikiškumu dažnai kalbėjo ir pati dramaturgė. „Aš noriu išlaikyti klaikinio graikų teatro normas - meilę, neapykantą, mirtį, kerštą, savižudybę, tačiau apie tai kalbėti šiuolaikine gatvės kalba“, - teigė ji.
Autorei buvo nusibodęs teatras, tampantis tiesiog vakarine pramoga ir nieko daugiau. Jos nuomone, supurtymo atžvilgiu už teatrą buvo pranašesnis netgi futbolas. „Aš nekenčiu teatro kaip vakarinės pramogos idėjos. Jis turėtų būti emociškai bei intelektualiai reiklus. Aš dievinu futbolą. Kai minia ošia tribūnose - koks tai gilus įsijautimas į tai kas vyksta. Kad žmonės taip elgtųsi teatre... Bet jie nesielgia. Jie renkasi tiesiog sėdėti ir nedalyvauti“, - pasakojo Sarah Kane, kurios gyvenime „Manchester United“ futbolo klubas buvo ne ką mažiau svarbus nei teatras.
***
Sarah Kane kartu su Marku Ravenhillu bei kitais savo bendraamžiais atnešė naują bangą į Europos teatrą. Naujieji brutalistai, radikalieji britai, skandalingoji banga - tai tik keletas epitetų, apibūdinusių naują dramaturgijos gūsį.
Bene taikliausiai Sarah Kane ir jos amžininkus apibūdino „In-yer-face“ sąvoka. Tai teatras, griebiantis žiūrovus už gerklės bei purtantis juos, kol jie priima spektaklio nešamą žinią. Menininkai dar kartą permąsto moralines normas to, kas gali bei turi būti rodoma scenoje. Čia saugi publikos erdvė yra daugiau nei pažeista, o šoko terapija tėra vienas iš būdų atrasti dar gilesnę prasmę.
Kita vertus, pati Sarah Kane ypač jautriai reaguodavo į bet kokius mėginimus įsprausti jos kūrybą į vienus ar kitus rėmus. „Aš noriu būti tiesiog rašytoja ir tiek“, - atsakė paklausta apie jai lipdomas etiketes.
***
Idėja rašyti „Apvalytuosius“ Sarah Kane kilo perskaičius Rolando Barthes´o frazę „būti įsimylėjus - tai lyg būti Aušvice“. Markas Ravenhillas buvo vienas pirmųjų (o galbūt ir pats pirmas), perskaitęs „Apvalytuosius“. Dramaturgė patikėjo jam ką tik užbaigtą pjesę.
„Dar 1997-ųjų vasarą ji man perdavė „Apvalytųjų“ kopiją. Jaučiau, jog tai labai geras kūrinys, galbūt netgi geresnis nei jos „Prakeiktieji“. Pjesėje buvo daug žiaurių scenų, už kurias kritikai ją peikė, tačiau nuostabiausia tai, jog „Apvalytuose“ buvo tiek daug tikėjimo visa atperkančia meilės galia. „Puiku, Sara“, - pamenu, pasakiau jai. „Taip, puiku, nes aš įsimylėjusi“, - nusišypsojusi atsakė ji. Po keleto mėnesių ji statė Buchnerio „Voceką“, kuriame nebuvo nė krislelio vilties. Aš paklausiau jos, kodėl taip nutiko? „Aš tiesiog nebeesu įsimylėjusi“, - atsakė ji.
Keliama versija, jog „Apvalytųjų“ veikėją sadistą Tinkerį įkvėpė dienraščio „The Daily Mail“ kritikas Jackas Tinkeris, pirmąjį Sarah Kane spektaklį pavadinęs „Pasibjaurėtina nešvankybių orgija“. Pati autorė to nei patvirtino, nei paneigė. „Vien tik meilė gali mane apsaugoti ir vien tik meilė gali mane sunaikinti“, - po „Apvalytųjų“ premjeros teigė Sarah Kane.
Pati Sarah Kane „Apvalytųjų“ veiksmo vietą įvardija kaip universitetą - koncentracijos stovyklą. Čia Greis (aktorė Greta Petrovskytė), jauna mergina, ieško Gremo (aktorius Kęstutis Cicėnas), savo brolio, kurio gyvenimą nutraukė jį globojęs gydytojas sadistas Tinkeris (aktorius Darius Meškauskas). Greis apsirengia Gremo drabužiais, šoka su jo siela ir galiausiai - tampa juo.
Tuo pat metu Karlas (aktorius Laurynas Jurgelis) prisiekia Rodui (aktorius Karolis Vilkas) amžiną meilę, tačiau išduoda jį. Rodas miršta dėl meilės. Devyniolikmetis Robinas (aktorius Martynas Ališauskas) įsimyli Greis kuomet ji moko jį skaityti. Tinkeris striptizo šokėją (aktorė Paulina Taujanskaitė) identifikuoja kaip Greis. Finale Greis atrodo identiška Gremui, Robinas dėvi Greis rūbus, o Tinkeris turi susikūręs savąją Greis. „Nematau čia nieko žiauraus. Tai labai taiki istorija“, - taip apie „Apvalytųjų“ siužetą kalbėjo pati Sarah Kane.
Oskaro Koršunovo režisuojamame spektaklyje taip pat vaidina Gediminas Rimeika, Gailė Butvilaitė, Oskar Vygonovski, Lukas Malinauskas, Ugnė Šiaučiūnaitė, Kamilė Petruškevičiūtė, Taura Kvietinskaitė, Augustė Pociūtė, Jonas Braškys ir Inga Šepetkaitė.
Spektaklio muziką kuria kompozitorius Antanas Jasenka. Kostiumų dailininkė - Lauryna Liepaitė. Judesio konsultantė - Vesta Grabštaitė. Scenografiją kuria pats režisierius.
***
Dažnai pagrindinė „Apvalytųjų“ veikėja Greis identifikuojama kaip pati Sarah Kane. Nors pati autorė kategoriškai neigia bet kokius autobiografinius motyvus, jos gyvenimo ir kūrybos sutapimų nemažai. Susižeidus Londono karališkojo teatro aktorei bei iškilus dilemai, ką daryti toliau, Sarah Kane nedvejojusi pasakė: „Aš vaidinsiu Greis“.
„Saros vaidyba? Ji tiesiog nevaidino. Kad ir ką ji bedarytų scenoje, viskas buvo taip apčiuopiama ir stipru. Ji tiesiog išmoko tekstą, vaidino visiškai be repeticijų ir nunešė visiems stogą. Jos akyse nebuvo jokio nerimo. Spektaklyje reikėjo nusimesti visus drabužius ir Sara tai padarė be menkiausių dvejonių“, - premjerinius spektaklius prisimena aktorius Danielis Evansas.
Vaidindama „Apvalytuose“ Sarah Kane jau nebesijautė taip, kaip juos rašydamas. Akivaizdu, jog ji buvo praradusi vienintelį stimulą, vedusį ją pirmyn - meilės jausmą. „Tai ne tas pats kaip vaidinti savo pjesėje, kadangi ją parašęs žmogus turėjo vilties“, - po premjeros teigė Sarah Kane.
1999-ųjų sausį, praėjus keletui mėnesių po „Geismo“ sėkmės bei ką tik pabaigus rašyti „Psichozę 4. 48”, Sarah Kane prarijo 150 piliulių antidepresantų bei 50 piliulių migdomųjų. Prabėgus dar dviem dienom, Sarah buvo palikta viena palatoje 90-iai minučių. Ji nušliaužė į tualetą bei pasikorė, šiam tikslui panaudodama savo batraiščius.
„Žinote, dauguma gerų dramaturgų parašo septynias geras pjeses ir tada jiems kažkas nutinka. Jie pradeda rašyti šlamštą. Aš esu labai netoli savo septintosios“, - yra pasakiusi Sarah Kane. Prieš pasitraukdama ji jau buvo parašiusi penkias pjeses ir vieną kino scenarijų. Trūko vos vienos pjesės iki to neramaus septyneto, kurio taip bijojo.
Sarah Kane žavėjosi britų grupe „Joy Division“, ypač - jų vokalistu Ianu Curtisu, gyvenimą taip pat užbaigusiu savižudybe. Šis žavesys buvo tarsi preliudija į jos pačios gyvenimo finalą. Beje, Curtisu žavėjosi ne tik Sarah Kane - jis buvo Oskaro Koršunovo režisuotos „Žuvėdros“ pagrindinio veikėjo Trepliovo alter ego.
Sarah Kane turėjo vyresnįjį brolį Simone´ą, itin panašų į ją. Ji buvo trumpai kirptais plaukais, kiek berniukiška, jis - švelnus, kiek moteriškas. Paskutiniais savo gyvenimo metais Sarah Kane ėmė kviesti brolį stebėti savo spektaklius, rekomendavo tekstus, kuriuos jis turėtų perskaityti, kalbėjo su juo apie naujus pastatymus. Sarah tarsi ruošė Simoną jo naujam gyvenimui, kuriame nebus jos, tačiau bus jis - tai pernelyg artima Greis ir Gremo istorijai, kad būtų tiesiog dar vienas sutapimas.
„Lėkšta ir naivu pjesę traktuoti tiesiog kaip kažkieno biografiją - tai atima galimybę interpretuoti bei žaisti galimomis prasmėmis. Sarah darbai daug turtingesni nei tiesiog asmeninės kančios išraiška“, - Simone´as bėgo nuo bet kokio autobiografiškumo, lygiai kaip ir jo sesuo.
„Man pikta, kai Sarah kūriniai vadinami tik savižudžio palikimu. Tai yra daug aukščiau“, - praėjus lygiai šešeriems metams po Sarah Kane pasitraukimo teigė Markas Ravenhillas.
***
Tai - jau trečias kartas, kai Oskaras Koršunovas imasi Sarah Kane kūrybos. Dar 2002-aisiais OKT teatre režisierius pastatė spektaklį „Geismas“, o 2003-aisiais Stokholmo Karališkojo dramos teatro eksperimentinėje scenoje - „Apvalytųjų“ interpretaciją.
Koršunovo režisuotų „Apvalytųjų“ premjera Stokholme teatre tapo ne ką mažesniu įvykiu negu pačios Sarah Kane įsiveržimas į britų scenos bei žiniasklaidos pirmąsias eiles. Tai buvo pirmasis „Apvalytųjų“ pastatymas Švedijoje, pažymėtas itin kontraversiškomis nuomonėmis, pasipiktinusių bei palaikančiųjų konfrontacija bei vieno teatralo nualpimu tiesiog žiūrovų salėje.
Pagrindinis švedų dienraštis Oskaro Koršunovo spektaklį pavadino viena gražiausių mūsų laikų maldų, kurios klausytis - tai tarsi įeiti į psichozės būseną ir likti joje 100 minučių. Kiti apžvalgininkai teigė, jog tai yra šedevras, šalia kurio dauguma tokio paties žanro pastatymų Švedijoje atrodo saviveikliniai.
Premjera pagal Sarah Kane „Apvalytieji“ (režisierius Oskaras Koršunovas) - sausio 25 d., OKT Studijoje (Ašmenos g. 8, Vilnius). Pradžia 19 val. Spektaklio prodiuseriai - OKT/Vilniaus miesto teatras bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
OKT infomacija
