Apdovanoti „Auksinių scenos kryžių“ laureatai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija 18-oje „Auksinių scenos kryžių“ nominacijų išrinko laureatus, kuriems kovo 28-ąją, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo įteikti apdovanojimai už 2024 metų kūrybą.

Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus. Nominantai pagal skirtingas kategorijas buvo atrinkti iš 93-ijų komisijai pateiktų spektaklių ir kūrėjų pavardžių. Šiemet, kitaip nei iki šiol, kūrėjams buvo išdalyta ne 17-ka, o 20 apdovanojimų.

Laureatus išrinko profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija: teatrologė Elona Bajorinienė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, teatrologė Goda Dapšytė, teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė, choreografė Lina Navardauskienė, režisierius Bernardas Gytis Padegimas, kompozitorius Mindaugas Urbaitis.

Tradiciškai buvo įteiktas ir „Auksinis scenos kryžius“ už viso gyvenimo kūrybą ir nuopelnus. Jis atiteko aktorei Reginai Varnaitei.

Už naujų sceninės išraiškos formų paieškas įteiktas atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“. Jis įteiktas aktoriui ir režisieriui Dominykui Vaitiekūnui už inovatyvias muzikinio teatro priemones kuriant su kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene spektaklį „Mes taip nesitarėme“, skirtą mišriai kurčiųjų ir girdinčiųjų auditorijai.

Pateikiame Profesionaliojo scenos meno premijų nominacijų sąrašą, laureatai išskirti ryškesniu šriftu.

-----

Režisūra      

• Uršulė Bartoševičiūtė už spektaklio „Savižudybės anatomija“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Jokūbas Brazys už spektaklio „Kaligula“ režisūrą (Vilniaus senasis teatras);
• Krystianas Lupa už spektaklio „Užburtas kalnas“ režisūrą (Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis);
• Eglė Švedkauskaitė už spektaklio „Stand-upʼas prasmei ir beprasmybei“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Łukaszas Twarkowskis už spektaklio „Quanta“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje).

Moters vaidmuo                

• Jolanta Dapkūnaitė už vaidmenį spektaklyje „Café existans“ („Tolyn gilyn“);
• Airida Gintautaitė už vaidmenį spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs sapną)“ („Kosmos Theatre“);
• Eglė Jackaitė už vaidmenį spektaklyje „Šventoji“ (OKT / Vilniaus miesto teatras);
• Vitalija Mockevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Stand-upʼas prasmei ir beprasmybei“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Marija Žemaitytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Švyturys“ (Klaipėdos jaunimo teatras).                                                   

Nepagrindinis moters vaidmuo          

• Viktorija Kuodytė už Klavdijos Šoša vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“ (Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis);
• Ilona Kvietkutė už Motušės vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
• Nijolė Mirončikaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
• Samanta Pinaitytė už Mokytojos vaidmenį spektaklyje „Requiem“ (Klaipėdos dramos teatras);
• Aistė Rocevičiūtė už Rūtos vaikystėje, Anos vaikystėje, Kaimynų vaiko, Timo dukros ir Vaiko vaidmenis spektaklyje „Savižudybės anatomija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).                                                   

Vyro vaidmuo                    

• Martynas Berulis už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Sūnus“ (Valstybinis jaunimo teatras);
• Karolis Kasperavičius už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Stand-upʼas prasmei ir beprasmybei“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Dainius Svobonas už Herojaus vaidmenį spektaklyje „Kartoteka“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
• Arturas Svorobovičius už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Vilniaus senasis teatras);
• Donatas Želvys už Hanso Kastorpo vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“ (Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis).

Nepagrindinis vyro vaidmuo                

• Valentinas Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“ (Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis);
• Valentinas Novopolskij už Herėjos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“ (Vilniaus senasis teatras);
• Tomas Rinkūnas už Tėtušio vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
• Rytis Saladžius už chemijos profesoriaus Vernerio Morgensterio vaidmenį spektaklyje „Quanta“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje);
• Sigitas Šidlauskas už Mokytojo ir Pirmo vyro draugystės scenoje vaidmenis spektaklyje „Dviejų Korėjų susijungimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).             

Pradedančioji menininkė / Pradedantysis menininkas

• Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“ („Būda Collective“);
• Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius už 6 metų Ester ir 9 metų Viktoro vaidmenis spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir teatras „Utopia“);
• Justinas Vinciūnas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą (Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“).                                               

Dramaturgija                       

• Vaiva Grainytė ir Arturas Bumšteinas už radijo teatro spektaklio „Dvidešimt keturi“ dramaturgiją (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Teatro informacijos centras);
• Birutė Kapustinskaitė už pjesę „Stand-upʼas prasmei ir beprasmybei“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Jernejus Lorenci ir Dino Pešutas už Albertʼo Camus romano „Svetimas“ adaptaciją (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).                                                   

Scenografija                        

• Tadas Černiauskas už spektaklio „Sugrįžimas“ scenografiją (Klaipėdos dramos teatras);
• Fabienas Lédé už spektaklio „Quanta“ scenografiją (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje);
• Julia Oschatz už spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ scenografiją (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
• Agata Skwarczyńska už spektaklio „Savižudybės anatomija“ scenografiją (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Sigita Šimkūnaitė už spektaklio „Sūnus“ scenografiją, (Valstybinis jaunimo teatras). 

Kostiumų dizainas           

• Valeria Donata Batella už operos „Hofmano istorijos“ kostiumų dizainą (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Kristina Čyžiūtė-Svirskienė ir Robertas Przybyłas už šokio spektaklio „Dingstantis sapnas“ kostiumų dizainą (Kauno šokio teatras „Aura“);
• Kotryna Klara Rupainytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ kostiumų dizainą („Taigi Cirkas“);
• Liucija Kvašytė už spektaklio „Sugrįžimas“ kostiumų dizainą (Klaipėdos dramos teatras);
• Ugnė Tamuliūnaitė už spektaklio „Makbetas“ kostiumų dizainą (Juozo Miltinio dramos teatras).                                                   

Technologijų dizainas    

• Natanas Berkowiczius, Nikodemas Marekas ir Stanislawas Zielinskis už videografinius sprendimus spektaklyje „Užburtas kalnas“ (Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis);
• Jakubas Lechas už spektaklio „Quanta“ vaizdo projekcijas (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje);
• Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje);
• Rimas Sakalauskas už spektaklio „Orfėjas“ videografiją (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
• Vilius Vilutis už spektaklio „Makbetas“ šviesų dizainą (Juozo Miltinio dramos teatras).                                                   

Muzika          

• Lubomiras Grzelakas už muziką spektakliui „Quanta“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje);
• Mantas Mockus už muziką spektakliui „Atidaryk duris“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“);
• Mantvydas Leonas Pranulis už muziką spektakliui „Dviejų Korėjų susijungimas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras);
• Wladimiras Schallas už muziką spektakliui „Užburtas kalnas“ (Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis);
• Andrius Šiurys už muziką spektakliui „Orfėjas“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras).                                                   

Choreografija                     

• Liza Baliasnaja už choreografiją šokio spektakliui „Chiaroscuro“ (nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“);
• Airida Gudaitė, Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už choreografiją spektakliui „Vienudu“ (Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“);
• Lukas Karvelis už choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“ (nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“);
• Birutė Letukaitė už choreografiją spektakliui „Prarasti prisiminimai“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
• Dovydas Strimaitis už choreografiją šokio spektakliui „Hairy“ (nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“).

Šokėja / šokėjas                

• Ester Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“ (Kauno šokio teatras „Aura“);
• Oksana Griaznova ir Marius Pinigis už šokio spektaklio „Saikas“ atlikimą (šokio trupė „Nuepiko“);
• Dominyka Markevičiūtė už šokio spektaklio „Kur krantas“ atlikimą (nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“);
• Stefanija Nosovaitė už solo „Raudonas paveikslas“ šokio spektaklyje „Iš tylos“ (šokio trupė „Ulna“);
• Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už šokio spektaklį „Vienudu“ (Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“).

Solistė / solistas               

• Gabrielė Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“, Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Lina Dambrauskaitė už Erdvėlaivio kapitonės vaidmenį operoje „Kelionė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
• Rafailas Karpis už Andreso, Košenilio, Franco ir Pitikinačijaus vaidmenis operoje „Hofmano istorijos“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Liudas Mikalauskas už Džanio Skikio vaidmenį operoje „Džanis Skikis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Tomas Pavilionis už Rudolfo vaidmenį operoje „Bohema“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras).

Baleto solistė / solistas

• Ernest Barčaitis už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Julija Stankevičiūtė už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Nora Straukaitė už vaidmenį balete „Parkas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).    

Spektaklis vaikams ir jaunimui           

• Birutė Banevičiūtė už judesio spektaklį kūdikiams „Pasaulio medis“ (Vilniaus senasis teatras);
• Saulė Degutytė už spektaklį ypatingiems vaikams „Ką siūlai?“ („Stalo teatras“);
• Gabrielius Zapalskis už spektaklį „Aš vejuos vasarą“ (Vilniaus „Keistuolių teatras“).                                                   

Lėlių ir objektų teatro spektaklis       

• Dovilė Binkauskaitė ir Gintarė Radvilavičiūtė už šokio ir šešėlių spektaklį „Kontūrai“ (Klaipėdos lėlių teatras ir Šeiko šokio teatras);
• Milda Mičiulytė ir Artūras Šimonis už spektaklį „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“ (Kauno valstybinis lėlių teatras);
• Kata Csató ir Julija Skuratova už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).                                                   

Mažos formos spektaklis

• Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“ („Būda Collective“);
• Konstantinas Kosoviecas, Elena Kosoviec ir Izabelė Kuzelytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ idėją, choreografiją ir atlikimą („Taigi Cirkas“);
• Paulius Markevičius už spektaklį „Café existans“ („Tolyn gilyn“);
• Benas Šarka už spektaklį „Eigastis. Skiriamas Justinui Mikučiui atminti“ („Gliukų teatras“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija, Klaipėdos Žvejų rūmai).

„Menų faktūros“ parengta informacija