Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) šią vasarą vyko kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė lenkų dramaturgas Piotras Gruszczynskis ir rašytojas Sigitas Parulskis. Jų metu Lietuvos rusų dramos teatro aktorius Aleksandras Špilevojus parašė savo antrąją pjesę „Babelis“. Pirmosios, „Neišmoktų pamokų“, premjera - jau gruodį Menų spaustuvėje. Savo kūrinį režisuoja ir spektaklyje suvaidins pats A. Špilevojus.
Aktorius studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, režisieriaus Jono Vaitkaus kurse. Jo vadovaujamame Rusų dramos teatre Aleksandras dirba nuo 2013 metų. Ir „Neišmoktų pamokų“ pirmasis skyrius atsirado po J. Vaitkaus paskaitos.
Režisierius studentams uždavė klausimą: „Ar yra Žemėje kas nors, kas nesikeitė per visą jos egzistavimo istoriją?“ Diskutuodami teatralai įsitikino, kad keitėsi net Šventojo Rašto mokymai. Senojo Testamento „Akis už akį, dantis už dantį“ Naujajame Testamente keičiama pamoka „Atsuk kitą skruostą“.
„Po paskaitos eidamas namo palei upę svarsčiau apie tai. Grįžęs parašiau du tekstus ir juos daviau perskaityti savo mokiniams. Vienas jiems nepatiko, tačiau kitas pasirodė aktualus. Vėliau tas tekstas tapo pirmuoju pjesės skyriumi“, - apie rašymo pradžią pasakojo aktorius, studijos „Meno alchemija“ ir Salomėjos Nėries gimnazijos teatro mokytojas.
Debiutinė pjesė - geriausiųjų sąraše
„Neišmoktos pamokos“ - iš monologų sudaryta pjesė apie keturis jau suaugusius moksleivius ir svarbias jų gyvenimo pamokas. Ji buvo įvertinta Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse, Menų spaustuvės rengtame „Atviros erdvės“ konkurse ir šiuolaikinės dramaturgijos konkurse „Liubimovka“.
„Liubimovka“ kasmet rengiama Maskvos teatre Teatr.doc. Šio teatro aktoriai ir režisieriai kūryboje neretai kritikuoja socialines ir politines negandas, tad nuolat verčiami migruoti iš vieno pastato į kitą. „Teatr.doc pastatymai nepaklūsta Rusijos režimui, o „Liubimovka“ susidomėjau dėl čia pristatomos netradicinės, laisvos kūrybos. Konkurse atrenkamos pjesės vėliau skelbiamos viešojoje erdvėje, internete, yra prieinamos įvairiems teatrams. Daug režisierių, įvairių teatrų meno vadovai būtent čia renkasi būsimus repertuaro kūrinius“, - pasakojo A. Špilevojus. „Neišmoktas pamokas“ pirmiausia jis parašė lietuvių kalba, tik vėliau išvertė į rusų.
Vieną vaidmenį pasiliko
Šiuo metu Aleksandras stato spektaklį Menų spaustuvėje. Spektaklis-koncertas bus muzikinis, kompozicijas gyvai atliks šiauliečių grupė „Colours of Bubbles“.
Vaidins aktoriai Paulius Markevičius, Greta Grinevičiūtė ir Greta Petrovskytė. Autorius vaidmenis numatė dar rašydamas pjesę. „Su Pauliumi filmavomės viename filme - per pertrauką susėdome, parodžiau jam pirmuosius skyrius, ir ten, kino aikštelėje, sugalvojome, kad norėtume dirbti kartu“, - prisiminė Aleksandras.
Vieną vaidmenį jis pasiliko sau. „Rašydamas tekstus visada perskaitau garsiai, įsivaizduoju, kaip jie skambėtų scenoje. Šis spektaklis neturi griežtos personažų orkestruotės, kurią režisieriui reikėtų stebėti iš paukščio skrydžio, todėl galiu padalyvauti ir kaip aktorius“, - tikino debiutuojantis režisierius.
Publika ateina pasikalbėti
Lapkritį LNDT studijoje vyko ir antrosios A. Špilevojaus pjesės skaitymai. „Babelis“ - kūrinys apie šiuolaikinio žmogaus negebėjimą susikalbėti su aplinkiniais ir su pačiu savimi. Ir šioje pjesėje veikia keturi pagrindiniai veikėjai, tačiau čia daugiau ne monologų, o dialogų, veiksmo, siužeto posūkių.
Aktoriai ir įsijaučia į savo personažą, ir apie jį pasakoja, suvaidina remarkas arba jas perskaito. Pasakojamąjį žanrą lėmė tai, kad autoriui patinka megzti dialogą su publika. Pasak jo, pokalbis - pasiilgtas ir svarbus šiandienos žiūrovui, kuris į teatrą eina ne tik pasižiūrėti scenoje sukurto pasaulio, bet ir pasikalbėti su aktoriais. Šį rudenį Aleksandras kūrė vaidmenį ir J. Vaitkaus spektaklyje „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“. „Nors pjesės siužetas rutuliojamas Kristaus laikais, ji - itin šiuolaikiška. Būdas, kuriuo režisierius mus skatina kalbėti - kankinamai ilgas pokalbis su žiūrovu. Negalime pasislėpti už personažo kaukių, esame čia pat su žiūrovu ir pasakojame jam tikrą istoriją“, - apie naujus kūrinius pasakojo jis.
Taisyklių laužymo pamokos
Dramos rašymo A. Špilevojus mokėsi šią vasarą vykusiose „Versmės“ dirbtuvėse. S. Parulskis jaunuosius dramaturgus supažindino su scenos literatūros taisyklėmis, dėstė, kaip sukurti įtikinamus personažus, nuosekliai plėtoti siužetą, o P. Gruszczynskis parodė, kaip tas taisykles sulaužyti. Lenkų dramaturgas ir kritikas dirba su režisieriumi Krzysztofu Warlikowskiu. Šio mokytojo pamokose „Versmių“ dalyviai susipažino su šiuolaikiniu teatru.
Festivalio tema - mitas. Autoriai rėmėsi klasikiniais mitų siužetais, senuosius pasakojimus perkūrė arba priartino prie šiandienos tikrovės. „Užduotis - nepaprasta ir įdomi. Spyriojausi, bėgau nuo graikų mitologijos. Paskui ėmiau gilintis į Pietų Amerikos padavimus ir indėnų legendas, kurių dar neperkandau. Biblinė istorija - pažįstama ir artima, - vardijo Aleksandras. - Babelio bokštas yra tapęs ne(susi)kalbėjimo, puikybės ir milžiniškų ambicijų, griaunančių žmonių bendrumą, simboliu. Tai nutinka ir mano personažams.“
Teatras režisieriaus akimis
A. Špilevojus gimė ir augo Panevėžyje, studijavo audiovizualinius menus, kūrė ir rašė muziką, vėliau įstojo mokytis aktorystės.
Šį rudenį rengdamasis vieno spektaklio premjerai ir kitos pjesės skaitymui aktorius nuo scenos nulipo. Koks teatras pasirodė dabar, režisieriaus akimis? „Visąlaik maniau: jei nori realizuoti savo idėjas - rask, kur jas įgyvendinti. Taip įkūriau kino ir teatro laboratoriją „Meno alchemija“, bendram spektakliui subūriau aktorius. Tačiau tik dabar, statydamas „Neišmoktas pamokas“, susimąsčiau apie teatro vadybą, didelę čia dirbančių žmonių komandą, finansus. Teatrą pamačiau kaip milžinišką mašiną, apie kurią būdamas aktoriumi numaniau, bet tik dabar patyriau, kaip visa tai veikia“, - sakė A. Špilevojus.
