Vasario mėnesį Kultūros ministerijai buvo pristatytas valstybinių teatrų tyrimas „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimas ir modernizavimo gairės" (visą tyrimą žiūrėkite čia). Tyrimo vadovas - Audronis Liuga, statistinius duomenis rinko bei juos apibendrino Ina Pukelytė, teisės klausimais konsultavo bei Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo vertinimą atliko Diana Paknytė. Tai pirma nuosekli valstybinių teatrų sistemos analizė nuo 2002 m. Atviros Lietuvos fondo užsakymu atlikto ekonimistės dr. Margaritos Starkevičiūtės tyrimo „Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų išlaidų įvertinimas". Bet per visus 20 metų, kaip pristatyme kalbėjo Diana Paknytė, nesikeitė ir nebuvo išspręsti du esminiai klausimai - teatrų statuso (biudžetinės ir viešosios įstaigos santykis) ir darbo santykių teatre (terminuotos sutartys ar etatai), ir nors dar 1996 m. Seime buvęs Kultūros ministras ir Seimo narys Juozas Nekrošius įregistravo įstatymo projektą, bandantį tvarkyti šią sritį, įstatymo Seimas nepriėmė.
Pateikiame keletą lentelių apie valstybinių dramos teatrų veiklą ir kai kurias tyrimo išvadas.
Žiūrovų skaičius teatrų spektakliuose 2007-2009 metais
Teatrų pajamos už spektaklius 2007- 2009 metais
Pajamų už spektaklius dalis bendruose valstybės asignavimuose 2009 metais
IŠVADOS
- Valstybės asignavimai nėra tiesiogiai susieti su teatrų kūrybine programa ir jos vertinimas nėra esminis kriterijus skiriant teatrams asignavimus. Dėl valstybės biudžeto pakeitimų metų eigoje koreguojant teatrų biudžetus šis kriterijus taip pat tiesiogiai nėra taikomas.
- Nėra valstybės asignavimų biudžeto sudarymo specialios metodikos teatrams. Teatrams taikoma bendra biudžetinių įstaigų sąmatų sudarymo tvarka pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius neatitinka teatro kaip ūkio subjekto, vykdančio kūrybinę ir ekonominę veiklas, specifikos. (...)
- Teatrai savo kūrybinius planus sudaro neįsipareigodami jų laikytis. Beveik visi teatrai metų bėgyje keičia savo planus ir įtraukia į juos kitus spektaklių pavadinimus, kuriuos režisuoja kiti režisieriai negu buvo suplanuota.
- Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų vadovų pareigoms užimti tvarkoje Kultūros ministerija yra numačiusi reikalavimą pateikti kūrybinės veiklos programą penkeriems metams. Tačiau vėliau teatro vadovo veikloje nėra jokiais teisės aktais numatyto reikalavimo vykdyti šią programą ar bent laikytis esminių jos nuostatų ir krypčių. (...)
- Tarptautinis bendradarbiavimas ir spektaklių išvežimas į užsienį valstybės teatruose yra neišplėtotas. Jis daugiausiai priklauso nuo atskiro teatre dirbančio menininko (režisieriaus arba aktoriaus) individualios veiklos pristatant savo vardą ir spektaklius užsienyje.
- Edukacinė veikla valstybės teatruose yra fragmentinė ir neturi kryptingo tęstinio pobūdžio. Ji pagrinde suprantama tik kaip spektaklių vaikams kūrimas ir rodymas. Edukacinės veiklos komponentas nėra išskirtas teatrų sezoninėse kūrybinės veiklos programose.
- Valstybės teatrų bendradarbiavimas su kitomis kultūros organizacijomis nėra išplėtotas ir jis pagrinde grindžiamas teatrų teikiama patalpų nuomos paslauga.
- Nenustatyta, kaip teatrams skiriant valstybės biudžeto lėšas atsižvelgiama į jų gaunamas pajamas. Pastebima tendencija - kuo daugiau teatrai uždirba patys, tuo jie yra mažiau dotuojami ir atvirkščiai - kuo mažiau uždirba, tuo daugiau dotuojami.
- Teatrų lankomumo vertinimas pagal pagrindinės salės žiūrovų skaičių neatspindi tikros padėties, nes teatruose naudojamos ir kitos salės (scenos) arba dėl atskiruose teatruose vykdomų rekonstrukcijos darbų spektakliai rodomi ne stacionare, o kitose patalpose.
- Valstybės teatrų patalpų užimtumo vertinimui yra nepakankamas žiūrovų salės užpildymo ir pajamų skaičiavimas. Nevertinamas naujų kūrinių repeticijų, kitų kultūros renginių, atitinkančių teatrų veiklos prioritetus, bendrų projektų su kitais teatrais ir kultūros organizacijomis skaičius. (...)
- Nėra žmogiškųjų išteklių poreikio skaičiavimo metodikos pagal atskiras darbuotojų kategorijas, todėl sunku nustatyti realų darbuotojų skaičiaus poreikį konkrečiame teatre.
- Įstatymais nustatyta galimybė remiantis kolektyvine sutartimi sudaryti terminuoto darbo sutartis su kūrybiniais darbuotojais praktiškai nėra veiksminga valstybės teatruose. Neterminuoto darbo sutartys su kūrybiniais darbuotojais neleidžia atnaujinti trupių ir per brangiai kainuoja valstybei.
- Dėl darbo apmokėjimo sistemos ribojimų valstybės teatrai negali įdarbinti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos specialistų, kurių darbo vertė rinkoje ypač didelė. (...)
- Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme nurodyta viena esminių Kultūros ministerijos, kaip Vyriausybės įgaliotos institucijos įgyvendinant ir koordinuojant valstybės politiką teatrų veiklos valdymo srityje, funkcijų yra nustatyti nacionalinių ir valstybės teatrų plėtotės strategiją ir ją įgyvendinti. Iki šiol tokios strategijos kaip teisės akto Kultūros ministerija nėra parengusi ir patvirtinusi.
