Geriausiems teatralams profesinės dienos proga šeštadienį buvo įteikti Auksiniai scenos kryžiai. Tarptautinės teatro dienos iškilmės Kultūros ministerijoje pavirto dar vienu ne pačiu gražiausiu pasišaipymu iš geriausių Lietuvos scenos menininkų.
„Che, che, che" - toks dirbtinis kikenimas šeštadienį lydėjo Teatro dienos minėjimą ir Auksinių scenos kryžių teikimo ceremoniją Kultūros ministerijos Baltojoje salėje. „Che, che, che" - tiesiai į mikrofoną neva ironizavo iškilmių vedėjas Rimantas Bagdzevičius, sveikindamas teatro žmones ir kviesdamas į sceną laureatus. Gal skardus balso tembras ir rimto asmens stotas padarė normalų žmogų oficiozinių renginių pranašu. Tad nors per Teatro dieną jis ir mėgino „išeiti iš vaidmens", nuklydo pernelyg toli.
Kikeno iš laureatų
Nieko čia nuostabaus ir nieko nauja - oficialusis Teatro dienos paradas kiekvienais metais randa vis kitokią pasityčiojimo iš šventės formą. Atrodo, kad džiaugtis turi vien apdovanotieji, o visi kiti - iš jų kikenti. Kad laureatai nepasijustų per gerai?
Dar nepamiršta toji ceremonija, kai Teatro sąjungos pirmininkas Rotušėje kone scenoje pasodino pinigų dalintoją ir siuntė laureatus į tą pusę. Po tokios „šventės" daug teatro kūrėjų net girdėti nenori apie jokias ceremonijas - bjauru būti ir jų dalyviu, ir liudininku.
Šiemet irgi buvo nejauku. Nominantas Rolandas Kazlas priėjo prie išvados, kad ceremoniją išgelbėjo tik Rusų dramos teatro aktorius Valentinas Kirejevas, apdovanotas už geriausią vyro vaidmenį. Nepaisydamas vedėjo pašaipų ir į jas reagavusios publikos juoko, artistas pakiliai vardijo jam svarbius teatro menininkus ir nuoširdžiai dėkojo jiems. Ašarų spaudžiamu balsu V.Kirejevas įstengė ištarti ir pašlovinimo žodžius savo mokytojui Vladimirui Jefremovui, „kuris nesulaukė šitos dienos".
Pagarba. Tęstinumas. Meilė. Štai ko amžinai pritrūksta teatro šventėse!
Tilpo ne visi norintys
Kultūros ministerija pasielgė taupiai ir šiemet sukvietė teatro žmones pas save. Jokiam teatrui nereikėjo mokėti už salės nuomą, menininkams - honorarų už programą scenoje.
Taip, Auksiniai scenos kryžiai ir 7,15 tūkst. litų premijos laureatams - iš ministerijos aruodų. Bet ar tai tik žinybinių premijėlių paskirstymas?
Šių metų ceremonijoje tilpo vien kostiumuoti valstybinių teatrų vadovai su vienu kitu artistu ir asmenys, „susiję su nominantais", kaip pranešė ministras. Ir žurnalistai, darantys iš to didžiulį kultūros įvykį. Juk apdovanojimai! Iškilmių niekam nereikėjo? Gal nevadinkime taupymu to, kas iš tikrųjų yra idėjų, dėkingumo ir bendrystės stoka.
Yra ką švęsti, kol turime tokių patyrusių režisierių ir aktorių kaip šiemet apdovanotieji Eimuntas Nekrošius, Eglė Gabrėnaitė, Valentinas Masalskis, Arūnas Malikėnas ar tokių jaunų kūrėjų kaip Asmik Grigorian, Sergejus Ivanovas, Toma Vaškevičiūtė, V.Kirejevas, Daumantas Ciunis, kiti talentingi menininkai.
Yra su kuo švęsti. Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno, Aido Giniočio ir kitos trupės šiemet netilpo į ankštas ministerijos patalpas. Jeigu joks teatras per Tarptautinę teatro dieną negalėjo priimti didelės teatralų kompanijos profesinės šventės proga, vadinasi, jos niekas ir nenorėjo. Ne visi nominuotieji ryžosi ateiti į Kultūros ministeriją. Ne visi apdovanotieji norėjo likti prie vaišių stalo. O ką veikti patyčių fiestoje? Tik dingti, kaip nuo pat pradžių norėjo režisierius E.Nekrošius.
Nesimatė vyresnių žmonių
Pulkelis jaunų artistų - nominuotų ir apdovanotų Rimo Tumino mokinių - greitai dingo ne protestuodami, o dėl to, kad skubėjo į vakarinio šventinio koncerto repeticiją. Štai kur tikra Teatro dienos programa - netikėtų talento pusių atskleidimas, parodijų sąmojis, džiaugsmas būti kartu.
Bet nei per Pauliaus Ignatavičiaus režisuotą koncertą, nei po jo kavinėje nebuvo matyti vyresnių teatro žmonių. Jiems tai jau svetima? Ar nerasta būdų juos pasikviesti?
Lydėjo bendrumo jausmas
Dar vėliau - jau beveik naktį - į alternatyvią Teatro dienos šventę pakvietė „Menų spaustuvė". Ten dominavo jauniausi menininkai ir jų gerbėjai, nes būtent jų raiškai skiriamos spaustuvės erdvės. Tačiau gera ten buvo visiems. Sėdėdami ant grindų žiūrėjome A.Giniočio režisuotą programą. Bučiavomės nuoširdžiausiai apsikabinę. Juk šventė!
O vienas koncerto personažų - pilkas Vilkelis mechaniškais judesiais - scenoje kartojo, kad jam „sėda batareika". Ar tai ne anos - pilkos ir mechaniškos - ministerijos pavaldumo šventės diagnozė?
Klaipėdos teatralus pagerbė ir bankas
* Įspūdingiausius sezono vaidmenis sukūrę Klaipėdos teatralai savaitgalį apdovanoti brangakmeniais papuoštomis auksinėmis Padėkos kaukėmis ir premijomis.
* Padėkos kaukės buvo įteiktos ilgamečiam Klaipėdos dramos teatro meno vadovui ir režisieriui P.Gaidžiui ir jo auklėtiniui, aktoriui R.Pelakauskui. Tokio pat įvertinimo sulaukė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas V.Pupšys.
* Įspūdingiausius sezono vaidmenis sukūrę dramos teatro aktoriai R.Pelakauskas, V.Leonavičiūtė, R.Arbačiauskaitė, K.Macijauskas, R.Šaltenytė, V.Mickevičius taip pat buvo pagerbti banko „Snoras" premijomis. Šventės išvakarėse sunkius laikus išgyvenančiam dramos teatrui bankas skyrė ir 20 tūkst. litų paramą.
* „Palikti be savo scenos nedejavome, o toliau dirbome, kūrėme spektaklius, kuriuos pamatė ne tik Klaipėdos, bet ir daugelio kitų miestų žiūrovai. Rėmėjai padėjo įgyvendinti tai, ką buvome užsibrėžę", - sakė Klaipėdos dramos teatro vadovas G.Pranckūnas.
* Šį teatrą jau aštuonerius metus remiančio banko „Snoras" Klaipėdos filialo vadovas K.Matkevičius pažadėjo teatralus globoti ir ateityje: „Mūsų ilgametės draugystės naudą sunku pasverti, įvertinti pinigais, tačiau ji yra akivaizdi ir prasminga".
* Dėkodamas už apdovanojimą P.Gaidys prasitarė, kad galimybė kuo greičiau grįžti įrekonstruotą teatrą jam būtų pati didžiausia ir brangiausia dovana. R.Pelakauskas nusilenkė režisieriams, kolegoms, o V.Pupšys už tai, kad žvaigždės jam buvo palankios, dar padėkojo ir Dievui.
* Po apdovanojimų ceremonijos žiūrovai buvo pakviesti į P.Gaidžio režisuoto spektaklio „Jausmų tektonika" pagal E.E.Schmitto pjesę premjerą.
