Per vienerius metus Kauno Žaliakalnio turgaus teatro festivalis stipriai išaugo: tiek laiko, tiek programos apimtimi. Pirmasis, nors buvo itin gausus įvairių pasirodymų, truko vos vieną dieną, antrajame atsirado daugiau dedamųjų dalių: rugpjūčio mėnesį vyko kūrybinės dirbtuvės ir spektakliai vaikams, o festivalio savaitgalis rugsėjį taip pat pasipildė įvairių menininkų pasirodymais (akordeonų koncertas „Indeed“, šokio spektaklis „(g)round zero“, šokio-maisto spektaklis „Viskas įskaičiuota“). Žvelgiant į abiejų festivalių rytines programas, kuriose savo pasirodymus rengė Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras (praėjusiais metais) ir Kauno valstybinis lėlių teatras, VšĮ Mimų teatras, teatro grupė „2gnas“ ir kiti (šiais metais), susidaro įspūdis, kad šių pasirodymų metu didžiosios teatro institucijos tarsi labiau priartėja prie žiūrovo. Kita vertus, festivalio laikas taip pat prie to prisideda, nes tampa tarsi ryškia teatro sezono pradžia.
Interaktyvios edukacinės programos - vaikams skirti šokio, dizaino užsiėmimai - sulaukė daug dėmesio. Šeštadienio rytams pasirinkti jau teatriniame kontekste įvertinti kūrėjai. Vaikai rinkosi į Vilniaus „Knygos teatro“, šokio teatrų „Dansema“ ir „Padi Dapi Fish“ spektaklius. Vienas iš jų, klaipėdiečių trupės „Padi Dapi Fish“ pasirodymas „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“, pasižymėjo ypatingu gebėjimu įtraukti mažuosius žiūrovus, paskatinti jų vaizduotę, nes įvairiausi pasakojimai ir sprendimai buvo įgyvendinami, atrodytų, visiškai paprastai, pasitelkus vos vieną rekvizito elementą - virvę. Mažiesiems žiūrovams nė akimirką nebuvo leidžiama nuobodžiauti, jie visuomet - padėdami atlikti veiksmą ar pateikdami savąją matomos kompozicijos versiją - buvo įtraukti į aktorių-šokėjų kuriamus pasakojimus.
Taikliai šeštadienio ryto programos pradžiai pasirinktas Mimų teatro pasirodymas, kuriame aktorių kuriami vizualūs, išraiškingi personažai, judesių dialogai bei muzika atkreipia dėmesį, pažadina vos įžengus į Žaliakalnio turgaus teritoriją ir pozityviai nuteikia išskirtinei dienai. Jau nebe pirmą kartą turėjome galimybę viešoje erdvėje išvysti jaunųjų aktorių teatro „2gnas“ (vadovas - režisierius ir aktorius Tomas Erbrėderis) pasirodymą. Šiek tiek anksčiau jų viešą pasirodymą Kauno senamiestyje galėjome pamatyti Hanzos dienų metu. Bendradarbiaujant su VDU vaidybos programos aktoriais, buvo įgyvendintas bendras „Gyvųjų skulptūrų“ projektas. Šįkart „2gno“ kūrybinė komanda pateikė itin teatrališką, drąsų bei muzikalų pasirodymą.
Kiek vėliau mažieji turgaus lankytojai buvo pakviesti į labiau apibrėžtą erdvę - pripučiamą palapinę, kur jų laukė Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Žirafa su kojinėmis“ (aut. J. Januškevičiūtė, rež. G. Radvilavičiūtė). Teatro palapinė pamažu prisipildė ant pagalvėlių įsitaisiusių mažųjų žiūrovų, tačiau smalsiais žvilgsniais palapinėje vykstantį veiksmą lydėjo ir vyresnieji, o išdrįsę stabtelėti ir žvilgtelėti į vidų neretai šiek tiek užtrukdavo. Žirafos ir Begemotuko pasakojimas įtraukiantis, tad dažnas išeidavo su plačia šypsena veide. Po lėlių teatro profesionalų pasirodymo dėmesį prikaustė turguje laikinai įrengta nedidelė cirko aikštelė, kurioje buvo suteikta galimybė pasirodyti jauniausiems Šančių cirko atstovams. Vaikų ir jaunuolių pasirodymus lydėjo aplodismentai ir mažųjų žiūrovų komentarai. Paskui erdvė buvo užleista šiuolaikinio cirko trupės „Taigi cirkas“ oro akrobatų (Konstantin Kosovec, Elena Nechiporenko) pasirodymui „Try again“.
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet Žaliakalnio turgaus festivalis bendradarbiavo su tuo pačiu metu vykusiu „Naujojo cirko savaitgaliu“ (organizatorė Gintarė Masteikaitė). Tiek praėjusiais, tiek šiais metais, drįstu teigti, tai buvo stipriausia ir efektingiausia cirko programos dalis. Praėjusiais metais žonglierių ir akrobatų trupė „El Nucleo“ iš Prancūzijos dalį žiūrovų vertė aikčioti iš nuostabos, pašnibždomis kartoti, kad „aš to tikrai nepadaryčiau“, žavėtis artistų fiziniu pasiruošimu ir ištverme. Šiais metais turėjome galimybę išvysti pasirodymą „PELAT“, kuris žiūrovų dėmesį sukaustė ne triukų gausa, bet sėkmingu spektaklio sumanytojo ispano Joano Català´os gebėjimu bendrauti su publika - žaisti su ja ir tuo pat metu žiūrovus paversti pasirodymo varomąja galia. Tam tikrais momentais šiek tiek bauginti, kitais - ironiškai pašiepti, bet galiausiai sugebėti suvienyti bendram tikslui - pastatyti piramidę iš medinio rasto ir virvių.
Šeštadienio rytinėje programoje Žaliakalnio turgaus mėsos halės erdvėje galėjome matyti tarp pardavėjų ir pirkėjų šmirinėjančius zuikius - aktorių trupę „Rabbits“ ir jų pasirodymą „Bright side, arba kaip zuikis jausmus pažino“. Aktorių sukurtas pasirodymas tematiškai puikiausiai tiko tokioje erdvėje, tačiau ne viskas buvo sklandu, galbūt ne viskas buvo apgalvota. Pasirodymas neturėjo pakankamai aiškaus, daugeliui atpažįstamo naratyvo, todėl neįtraukė. Žiūrint į atsitiktinę publiką, matėsi jų trūkinėjantis dėmesys. Daugiausiai dėmesio sulaukė zuikio pasimosikavimas kirviu virš masyvaus žalios mėsos gabalo. Tačiau pavargę kelti įvairiausias hipotezes apie vykstantį veiksmą, žiūrovai puolė naršyti telefone, tyrinėdami, o kas gi bus toliau, arba tiesiog tęsė savo apsipirkimą.
Vakarinę festivalio programą sudarė trys pasirodymai. Vienas jų - „Maisto teatro“ spektaklis „Viskas įskaičiuota“, kuriuo penktadienio vakarą ir prasidėjo festivalis. Šio teatro režisierė ir choreografė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė pasirodymus turgaus erdvei kuria nebe pirmą kartą. Praėjusiais metais ji pristatė šokio ir cirko spektaklį „Kalbėk man turguje“, kuris sulaukė ypatingo susidomėjimo ir buvo pakartotas dar kartą. Šįkart L. Puodžiukaitė-Lanauskienė žiūrovams pasiūlė įtraukiantį spektaklį daržovių skyriuje. Spektaklio ašis buvo patiekalo kūrimas. Jo procese netrūko šokio, akrobatinių triukų bei įspūdingų ir netikėtų ugnies efektų. Žiūrovai čia taip pat buvo įtraukti: vieni - į maisto gaminimo procesą, kiti - į žaismingas varžybas ar palaikymo komandą, entuziastingai bėgiojančią su žolėmis rankose, likusieji, pasitelkę stalo įrankius, turėjo palaikyti muzikos kuriamą ritmą. Spektaklis išbaigtas, turintis tikslą ne tik žiūrovus pavaišinti skania vištienos sriuba, bet ir prisiliesti prie aktualių temų: lenktyniavimo vartotojiškoje visuomenėje, televizinių šou ir juose esančių komisijų darbo ar tuo metu nemažiau aktualių krepšinio varžybų (kurias vis prisimena vienas ar kitas žiūrovas festivalio metu).
Toje pačioje erdvėje įvyko ir akordeonistų kvarteto „Indeed“ (Kristina Dabrovolskaitė, Lukas Katinas, Sandra Veverskytė, Laimonas Salijus) koncertas, kurio programa laviravo tarp dviejų skirtingų žanrų: populiariajai kultūrai atstovaujančios, visiems gerai pažįstamos grupės „Abba“ dainų pritaikymo akordeonui ir kiek mažesniam žmonių ratui atpažįstamų tango ritmų. Vėsų vakarą buvo matyti, kad publiką šokio judesiams labiau skatina populiarioji muzika, o tango ritmai verčia labiau susikaupti.
Festivalį vėlyvą šeštadienio vakarą užbaigė „(g)round zero“ spektaklis-kova, sukurtas Mariaus Paplausko, Mariaus Pinigio ir Andriaus Stakelės. Šios trijulės pirmosios kovos pasirodymas įvyko dar praėjusiais metais. Didžioji dalis publikos žavėjosi atpažįstamais popkultūros (kino, muzikos) personažais, muzikiniais bei vizualiaisiais kūrybinės komandos sprendimais. Nekartosiu jau įvardytų šio pasirodymo pliusų, perteikiamų reikšmių. Šiam pasirodymui itin svarbi erdvė, prie šio elemento ir norisi stabtelėti šiek tiek ilgiau. Teksto autorei teko galimybė matyti pasirodymą trijose itin skirtingose erdvėse: Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje, VDU Didžiojoje salėje ir Žaliakalnio turgaus erdvėje. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad spektaklis nuolat kinta, publika, žiūrėdama spektaklį nebe pirmą kartą, gali pastebėti vis naujų niuansų, pakeitimų, papildymų, kuriuos analizuojant pažadinama atmintis, taip pat neleidžiama pajusti to nuolatinio nuspėjamumo jausmo. Pokyčius, be abejo, nulemia ir konkreti erdvė. Kelis kartus matytas pasirodymas padiktuoja išvadą, kad šiai kovai palankesnė labiau kamerinė, artimesnė žiūrovui erdvė. Trečiasis susidūrimas su „(g)round zero“ paliko geriausią įspūdį: tiek pasirinktas vėlyvas vakaras, tiek pati erdvė kuo puikiausiai derėjo su šokėjų kuriama kova - aplinka buvo išnaudojama ir kuriant vizualius sprendimus, projektuojant apšvietimą.
Festivalio organizatorės - teatrinių pasirodymų turgaus erdvėje idėjos iniciatorė Ina Pukelytė bei į komandą įsijungusios Renata Bartusevičiūtė, Paulina Nešukaitė - ir šiais metais surengė alternatyvų teatro festivalį, kuriame neįprastose erdvėse savo kūrybinius ieškojimus galėjo įgyvendinti menininkai ir kuris sukūrė dialogą su rečiau pasiekiama publikos dalimi.
