Nors kovo pabaiga, kai bus švenčiama Teatro diena, dar toli, teatrus jau apėmė nerimas dėl būsimų apdovanojimų už geriausius metų darbus. Juk būtent sausį bei vasarį Kultūros ministerija suskanta vežioti į šalies teatrų spektaklius Auksinių scenos kryžių dalijimo komisiją, kuri ieško nominantų.
Šiemet ministerijos nurodymu komisija žiūrės tiktai tuos spektaklius, kurie bus raštu pasiūlyti iki šio savaitgalio. Be to, prie rekomendacijos dar teks pridėti siūlomo spektaklio recenziją. Kitaip apie Auksinį scenos kryžių nė nesvajok.
Atrodytų, puikus rėtis nevykusiems spektakliams atsijoti. Juk ir Nacionalinių premijų komisija vertina tik tuos kandidatus, kurių darbus kas nors rekomendavo, recenzavo ar ekspertavo. Tačiau scenos apdovanojimų rėtis primena bandymą užtušuoti neišmintingą teatrų įstatymą.
Remiantis šiuo teisės aktu, teatras yra įstaiga, kurios pavadinimas nurodo, kad tai teatras. Apie profesionalumą čia nėra jokios kalbos. Todėl, pavyzdžiui, teatro studija „Meno fortas" ir teatro laboratorija „Atviras ratas" nebuvo laikomi teatrais, kol juridiškai nepatikslino pavadinimo. O kas yra „bohemiečiai" - trupė, grupė ar tiesiog kažkokie bendraminčiai? Užtat Alytus, Šilutė, Kelmė, Telšiai turi tikrus teatrus. Tik niekas nenori ten belstis recenzuoti spektaklių.
Tačiau, užuot atlikus kapitalinį įstatymo remontą, siūloma kosmetika: kas raštu patvirtinta, kad besąs teatras, tegu kitais raštais įrodo, kad kuria meną. Šiandien tai teks įrodinėti ir E.Nekrošiui, A.Giniočiui, J.Vaitkui, G.Varnui.
Teatruose dabar - tikra popierių rinkimo karštligė.
