Albinas Stumbrys
 |
Bandomasis Europos Sąjungos menininkų mobilumo projektas, Šiaurės šalių mobilumo ir rezidencijų programa, šokio sklaida Japonijoje, JAV, Kinijoje, Rusijoje – tokias temas nagrinės gegužės 9–12 dienomis Vilniuje Lietuvos šokio informacijos centro, penkių Šiaurės šalių organizacijų, nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ bei Menų spaustuvės rengiamas Šiaurės ir Baltijos šalių šokio susitikimas „Keđja“.
Lietuvoje šokis visai neseniai nebuvo minimas jokiuose kultūros politikos dokumentuose, todėl tokių problemų nagrinėjimas kai kuriems tautiečiams gali atrodyti panašus į diskusijas apie tai, kokia gyvybė randama Mėnulyje arba Marse… Tačiau scenos menų sklaidos idėjos pagaliau pasiekė ir Kultūros ministerijos kabinetus bei oficialius sprendimus apie finansavimą – nuo šių metų scenos menų organizacijos jau turi bent porą programų, į kurias galima kreiptis būtent dėl sklaidos. Nepraėjo nė 18 metų, ir europietiški kultūros finansavimo modeliai pagaliau atklibinkščiuoja ir iki naujosios ES narės – Lietuvos?
Ar tokios temos atrodo svarbios tik patiems Lietuvos šokio ir scenos menų profesionalams, ar turi jos rūpėti ir kultūros politikos formuotojams, sprendimų priėmėjams, išvis – politikams? Kokia padėtis kitose mūsų regiono valstybėse? Bent jau tose, į kurias kreipia žvilgsnius dalis Lietuvos politikos elito – Šiaurės šalyse, sėkmingai kuriančiose gerovės visuomenes?
Danija: finansuojamos scenos ir savivaldybės, pristatančios šokį
Danijoje 2001 m. buvo įkurta programa „Šokio rotacija“, o nuo 2003 m. veikia Menų tarybos finansuojama Modernaus šokio sklaidos programa. Šį modelį administruoja Kopenhagos šokio namai, pagrindinis jo darbo principas – finansavimas skiriamas scenoms visoje šalyje, pristatančioms šiuolaikinio šokio spektaklius. Kitaip tariant, priešingas Lietuvoje veikiančiam modeliui – ne trupės nuomojasi teatrus ar sales, bet teatrai „perka“, programuoja šokį.
Be to, kasmet rengiama nacionalinė mugė, kurioje trupės ir nepriklausomi choreografai visos šalies teatrams bei prodiuseriams pristato naujausius spektaklius ir programas. Dar 2–3 šokio spektakliai kas sezoną įtraukiami į Teatro sklaidos garantinį fondą (Guarantee Foundation for Touring Theater), iš kurio kompensuojamas pasirinktųjų spektaklių sklaidos šalyje finansinis deficitas.
Mąstoma ir apie ateitį – Menų taryba finansuoja nacionalinę sklaidos vaikams programą. Jos principas: finansavimas skiriamas savivaldybėms, perkančioms mokykloms bent dešimties specialiai parengtos programos (trumpas spektaklis ir seminaras) pristatymų paketą.
Tarptautinė sklaida iki 2006 m. buvo pačių trupių bei choreografų reikalas. Tačiau nuo 2006 m. pradėta rengti danų šokio vitrina, kurios tikslas yra tarptautinė danų šokio sklaida, o principas – parama danų šokio pristatymui, į kurį siekiama prisikviesti kuo daugiau šokio profesionalų iš viso pasaulio. Remiami ir kryptingi eksporto projektai – 2006 m. Menų tarybą finansavo nacionalinio šokio pristatymą pasaulinėje CINARS scenos menų mugėje Monrealyje, šiemet finansuoja analogišką pristatymą Diuseldorfo šokio mugėje. Į Menų taryba galima kreiptis ir dėl paramos danų šokio pristatymui užsienyje bei užsienio šokio – Danijoje.
Suomija: penki regioniniai šokio centrai
Suomijoje nacionalinės šokio sklaidos poreikiai užtikrinami plėtojant 2004 m. Švietimo ministerijos įsteigtų regioninių šokio centrų tinklą. Tinklą sudaro penki centrai: „Zodiak“ – Naujojo šokio centras, Helsinkio regioninis šokio centras, Vakarų, Rytų, Centrinės ir Šiaurės Suomijos regioniniai šokio centrai. Vienas pagrindinių šių institucijų tikslų – plėtoti šokio mobilumą bei sklaidą. Centrus finansuoja valstybė, regionai ir vietinės savivaldybės. 2009 m. numatoma įvertinti sistemos veiksmingumą ir apsispręsti dėl tolimesnės veiklos.
Suomių šokis jau žinomas bei mėgstamas visame pasaulyje – 2006 m. 23 šios šalies šokio trupės parodė 214 spektaklių 29 šalyse – tačiau ši valstybė toliau kryptingai bei nuosekliai plėtoja kūrybinių produktų eksportą. Kultūros eksportas šioje šalyje išvis suvokiamas kaip bendro eksporto, tai yra – nacionalinės ekonomikos, dalis. 2007 m. trys ministerijos – Kultūros ir švietimo, Užsienio reikalų bei Darbo ir technologijų – paskelbė bendrą kultūros eksporto strategiją. Šokio eksportas – sudedamoji šios strategijos dalis, o į festivalį „Naujasis Baltijos šokis’08“ kitą savaitę atvykstanti Tero Saarineno trupė laikoma vienu sėkmingiausių suomių eksporto pavyzdžiu.
Švedija: „Riksteatern“ ir mažesni regioniniai tinklai
Šioje šalyje šokio, kaip ir visų scenos menų, sklaidos sistema yra bene įvairiapusiškiausia ir labiausiai išplėtota. Daugiausia šioje srityje nuveikė nacionalinė institucija „Riksteatern“, kurios misija – užtikrinti tolygią švedų scenos menų produkcijų sklaidą visoje šalyje. „Riksteatern“ netgi disponuoja visa reikalinga įranga ir transportu, garantuojančiais, kad net ir techniškai sudėtingi spektakliai galėtų būti parodyti nuošaliausiuose miesteliuose – jei tik juose yra reikiamo dydžio salės. „Riksteatern“ aptarnauja ir pagrindinius švedų scenos menų eksporto projektus – pavyzdžiui, garsioji „Cullberg Ballet“ trupė yra šio teatro padalinys.
Visą švedų scenos menų, taigi – ir šokio, sistemą sudaro įvairūs teatrų, koncertų salių, nepriklausomų scenų bei savivaldybių teatro ir šokio konsultantų, prodiuserių tinklai, regioniniai šokio festivaliai. Bene pagrindinis yra Švedijos šokio tinklas („Dansnät Sverige“), jungiantis 10 nacionalinių, regioninių bei vietinių partnerių ir įvairius spektaklius pristatantis 30 šalies scenų, tad bent kiek sėkmingesni šokio pastatymai parodomi bent jau keliuose šalies miestuose, sėkmingiausi – visoje šalyje.
Norvegija: bendras valstybės ir nepriklausomų operatorių veikimas
Norvegai šiuo metu plėtoja savą šokio sklaidos sistemą. Joje sėkmingai dera nepriklausomos paties profesinio lauko suformuotos iniciatyvos (tokiu būdu 1983–1985 m. atsirado „BIT Teatergarasjen“ Bergene, „Teaterhuset Avant Garden Trondheime“ bei „Black Box Teater“ Osle) ir valstybės pastangos – šiemet vasario 29 d., dalyvaujant Norvegijos karalienei, Oslo centre, buvusioje padangų gamykloje, atidaryti puikiai įrengti Šokio namai – pagrindinė nacionalinė šokio institucija, koordinuosianti šio meno bendruomenę, nuolat pristatinės ir norvegų, ir užsienio šokį.
Scenos menų tinklas užsiima norvegų ir užsienio šokio bei teatro sklaida minėtuose trijuose šalies miestuose, tačiau dar veikia ir „Riksteateret“ sistema, panaši į švedų sistemą, o įvairiuose regionuose bei savivaldybėse funkcionuoja kiti sklaidos tinklai. Norvegų šokio eksportą finansuoja Norvegijos užsienio reikalų ministerija bei Menų taryba, pripažįstančios, kad tai labai naudinga šalies ekonomikai, nes per dešimtmetį nuo 1997 m. norvegų šokio eksportas išaugo aštuonis kartus…
Lietuva: ???
Kol kas šokis, kaip sritis, vis dar sunkiai įsileidžiamas į oficialiosios kultūros politikos dokumentus, o vis dar aštriai tebesiginčijant dėl valstybinių ir nevalstybinių teatrų santykių, sąvokos „nacionalinė šokio sklaida“ ar „šokio eksportas“ skamba tartum mokslinės fantastikos veikalų nuotrupos. Bet… žingsnis po žingsnio, ir galbūt Lietuva įsilies ne tik į ES bankų bei gynybos sistemą, bet taps ir Europos kultūros sistemos dalimi?
