Auksiniai scenos kryžiai teikiami kovo pabaigoje, bet šiomis dienomis Kultūros ministerija tobulina jų skyrimo tvarką, pančiojamą vis keistesnėmis taisyklėmis.
Dauguma ryškių apdovanojimų sukelia tam tikrą nepasitenkinimą. Juk paskelbus Auksinių scenos kryžių, Sidabrinių gervių, Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus knieti pasiginčyti - kas buvo vertas, o kas dar vertesnis, tačiau nepastebėtas.
Tačiau šiemetę Auksinių scenos kryžių skyrimo tvarką palydėjo protestų banga užkulisiuose ir viešumoje.
Visi pasiūlymai - raštu
Metams bėgant ta tvarka ne tobulėja, bet yra pančiojama vis keistesnėmis taisyklėmis. Mažėja vertinimo komisijos narių skaičius. Pati komisija sudaroma taip vėlai, kad tenka galvotrūkčiais kone per porą mėnesių apibėgti ir apvažiuoti šalies sezono premjeras.
Komisijai neleidžiama pačiai atsirinkti spektaklių ir menininkų, kurie verti nominacijų - Kultūros ministerija reikalauja nominantus rinktis tiktai iš tų, kuriuos pristato patys teatrai. Ir keisčiausias punktas: vienąkart apdovanoto nebegalima apdovanoti anksčiau negu po trejų metų.
Todėl balandžio pradžioje, iškart po to, kai Auksiniai kryžiai buvo padalyti, žmonės susėdo diskutuoti, kas blogai ir kaip tai reikėtų keisti. Aptarimą suorganizavo „Menų spaustuvė".
Kadangi niekas iš ministerijos neturėjo laiko dalyvauti, pretenzijos ir pasiūlymai buvo surašyti ir nusiųsti. Raštą pasirašė menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, vadovaujantis vertinimo komisijai, ir dvi asociacijos - Valstybės teatrų ir Scenos meno kūrėjų.
Nori išvengti korupcijos
Ir štai vasara. Birželio pabaigoje atėjo trumpas kultūros viceministro Deivido Staponkaus atsakymas. Pasirodo, ministerija „pagal galimybes" atsižvelgs į siūlymus, bet negali leisti, kad pati komisija atsirinktų apdovanoti vertus kūrėjų darbus.
Be to, ministerija siūlo „įvertinti galimybę" pačią šventę ir komisijos darbą „organizuoti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre".
Paprašytas plačiau pakomentuoti ministerijos poziciją viceministras D.Staponkus paaiškino, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas numato su valstybės išmokomis susijusių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą.
„Kadangi profesionalaus teatro meno kūrėjų darbams premijuoti skiriama 121 000 litų valstybės biudžeto lėšų, o komisijos teises siūloma pakeisti iš esmės, Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo galiojančius nuostatus ir teatro bendruomenės siūlymus korupcijos rizikos aspektu įvertins Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba", - pabrėžė viceministras.
D.Staponkus neabejojo, kad techninio komisijos darbo organizavimo (posėdžių, spektaklių peržiūrų rengimo) galėtų imtis viena nacionalinių įstaigų - tai esą niekaip neturėtų įtakos komisijos sprendimams.
Kad prizas neprimintų pašalpos
Kultūros ministerija šiuos reikalus aptars liepos 7-ąją, tačiau viceministro atsakymas jau kelia diskusijas.
Užkrauti visą organizavimą vienam teatrui? Teatralams, kuriuos kalbino „Lietuvos rytas", tai neatrodo išmintinga. Bet kuris teatras juk yra ir pretendentas į apdovanojimus.
Ne mažiau svarbu pats Auksinių scenos kryžių prestižas, komisijos darbo sąlygos.
Režisieriaus G.Varno nuomone, „reikia atkurti apdovanojimų vertę, nes dabar jie kaip kokia pašalpa ar stipendija - ateina eilė, gauni, kol neatėjo, palauk".
„Vertinimo komisija, sudaryta vos iš 7 narių, yra per menka. Ji turi būti gausesnė ir jokie aktoriai negali būti komisijoje, nes jie apie kolegų darbus neturi teisės spręsti. Tam ir yra kritikai", - svarstė G.Varnas.
H.Šabasevičius pastebėjo, kad patiems teatrams renkant būsimus nominantus jų kriterijai būna susiję ne tiek su trupės narių meniniais laimėjimais, kiek su svarstymais, kas „jau gavo", kas „dar negavo".
„Kaip tik šiemet baleto pasaulyje buvo akivaizdu, kad vienas geriausių darbų - Eglės Špokaitės Olimpija spektaklyje „Kopelija", tačiau Operos ir baleto teatras nepristatė solistės Auksinio scenos kryžiaus nominacijai. Ją pristatė Scenos meno kūrėjų asociacija, ir E.Špokaitė šįmet apdovanota", - sakė H.Šabasevičius.
Turi būti nerimas ir pergalė
Scenos meno kūrėjų asociacijos direktorė Goda Dapšytė apie komisijos darbo keblumus taip pat iliustravo pavyzdžiais: „Sakykim, teatras pristato apdovanoti pagrindinio vaidmens atlikėją, o komisija mato, kad tame spektaklyje daug įdomesnis antraplanio vaidmens atlikėjas, kurio teatras nepristatė.
Dabar niekas neturi teisės to sėkmingo darbo nominuoti. Nebent komisija prašytų teatro, kad šis pristatytų. Bet juk komisija yra ekspertai, kurie savo darbą išmano, tai ir pasitikėkime jais."
„Jei kuris vienas teatras imtųsi koordinuoti visus teatrus vertinančios komisijos veiklą, jis turėtų galimybę daryti įtaką vertintojų nuomonei", - svarstė G.Dapšytė.
„Korupcija būtų, jei šeima komisijoje apdovanotų šeimą teatre, - svarstė režisierius ir pedagogas Aidas Giniotis. - Aš pats žinau, kaip keblu atsirinkti, kieno darbą iš viso spektaklio pristatyti apdovanoti.
Pristatyčiau kad ir keletą, bet iš šalies juk geriau matyti, kas ko vertas. Turi būti konkurencija, nerimas, pavydas, pergalė - tada ir Auksinis scenos kryžius vertingesnis. O kai apdovanojama iš eilės, tai nepatogu ir gauti, ir švęsti nėra ką."
