Režisierius Damiano Michieletto laiške išreiškė palaikymą Operos teatro bendruomenei

2023-02-17 menufaktura.lt
Režisierius Damiano Michieletto. Martyno Aleksos nuotrauka
Režisierius Damiano Michieletto. Martyno Aleksos nuotrauka

aA

Redakciją pasiekė italų režisieriaus, vieno ryškiausių savo kartos operos režisūros lyderių Damiano Michieletto, 2021-ųjų rugsėjį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pristačiusio muzikos ir teatro kritikų palankiai įvertintą Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjerą, laiškas. Publikuojame laiško tekstą lietuvių kalba.

-----

Nusprendžiau parašyti šį laišką, nes perskaičiau, kad šiuo metu Lietuvos nacionalinėje operoje tvyro didžiulė įtampa ir norėjau pasidalyti mintimis. 2021 m. dirbau Lietuvos nacionalinėje operoje, operos „Rožės kavalierius“ režisieriumi, ir, turiu pasakyti, kad mano patirtis buvo nuostabi, nes radau dinamišką ir gyvą teatrą, kuriame dirba daug jaunų žmonių, kupinų energijos ir pasididžiavimo [savo teatru]: nusiteikusių rimtai dirbti, kad visuomenei pasiūlytų kokybiškus spektaklius!

Daugelyje laikraščių ir socialinių tinklų perskaičiau griežtą kritiką dėl Kultūros ministerijos sprendimo paskirti naują generalinį direktorių.

Dabar vadovybės keitimas yra kiekvienos demokratijos dalis ir leidžia teatrui susidurti su naujais iššūkiais bei rasti naujų galimybių.

Iš tikrųjų svarbiausia yra tai, ne kas vadovauja, o kaip elgiamasi su žmonėmis, kurie kasdien dirba teatre, skatina jo [veiklos] kokybę.

Manau, kad tie, kas vadovauja Lietuvos nacionalinei operai, turi pripažinti jaunosios kartos vertę; kartos, kuri aistringai ir kompetentingai dirba, rodydama gerus rezultatus. Kas bevadovautų Lietuvos nacionalinei operai, turėtų tęsti ir šį Jono Sakalausko ir jo kolektyvo propaguojamą dialogo ir sąlyčio su didžiaisiais Europos teatrais kelią.

Manau, kad Lietuvos visuomenei būtų rimta žala ir siaubinga klaida, jei naujoji vadovybė neįvertintų pastaraisiais metais nuveikto nuostabaus darbo.

Tikiuosi, kad netrukus turėsiu galimybę sugrįžti į Vilnių ir pasimėgauti puikiu Lietuvos nacionalinės operos spektakliu.

Teatras visada turi būti laisvas, kur baimei ir jėgai neturėtų būti vietos.

Visiems Lietuvos nacionalinės operos darbuotojams linkiu šviesios ateities!

Geriausi linkėjimai,
Damiano Michieletto

-----

Parengė R. J. / „Menų faktūros“ parengta, iš anglų kalbos versta informacija

Komentarai
  • Iš bloknoto (55)

    Galvoju, apie ką šiandieną kalba menininkai. Kur skauda? Ką gydo? Man regis, nemažai jų bando kalbėti apie pasaulį, suvokti, koks jis yra, kas tu jame esi ar galėtumei būti. Ne visiems sekasi prasmingiau jį aprėpti.

  • Ką apie ego gali pasakyti „Piteris Penas“?

    Šio spektaklio stiprybė slypi ne žinomoje istorijoje. Tikroji galia atsiskleidžia preciziškai tiksliai įgyvendintoje teatrinėje formoje, kuri pasikliauja antiiliuziškumu.

  • Iš mūsų vaidybų (XXV)

    Mano laiškas vėluoja. Tačiau taip dažnai nutinka po premjerų – įspūdžiai dar nesugula į žodžius, o tam tikros idėjos tekstui pasiveja netikėtose vietose, kur po ranka neturi nei rašiklio, nei klaviatūros.

  • Plaukimo rankovės

    Ir vis dėlto, kažkas ne taip, kaip visada. <...> Kur kas dažniau šiųmečiame festivalyje „Materia Magica“ teko ne įsisukti į įvairiausių atgijimų, žaidimų, transformacijų sūkurį, o priešingai – sustoti.

  • Mūsų gyvenimas scenoje

    Galima tvirtai teigti, kad Kinija atėjo ir pas mus. Susikaupimo reikalaujančioje ar jau pagavusioje tave scenoje staiga kaip žaibas akis apakina išmaniojo ekranas. Priešais sėdinčiajam būtina tą sceną nufotografuoti!

  • Apie meilę ir muziką

    Kūrinius sieja performatyvaus ritualo momentas: „Broken Hearts Club“ jis buvo gyvas, vykstantis čia ir dabar, o „Vaivorykštės miuzikle“ – surežisuotas ar veikiau kūrybos procese vykusio ritualo rezultatas.

  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.

  • Laudacijos „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatams

    Pagerbti – tai Scenos meno kritikų asociacijos kertinis principas, įteikiant apdovanojimus. Pašlovinimą ir kolegų dėmesį šiemet patyrė Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius.