Po to, kai sausio 5 d. Kultūros ministerija paskelbė priimanti „pasiūlymus profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms už reikšmingus praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus gauti" (iki sausio 15 d. reikia pateikti rekomendaciją; DVD įrašą; „profesionalaus meno vertintojo recenziją (-jas), atskleidžiančią (-čias) kūrėjo darbo reikšmę ir svarbą"!), sulaukiau netikėto vieno režisieriaus skambučio: girdi, turėčiau į vieną regiono teatrą važiuoti pažiūrėti jo spektaklio - reikia recenzijos!
Pajuokausiu: metas viešai paskelbti teatro kritikų teikiamų paslaugų visoje šalyje vieningus įkainius! Spektaklio paminėjimas vienu sakiniu apžvalginiame straipsnyje - apsikirpimo Vilniaus senamiesčio grožio salone kaina; režisieriaus minčių pacitavimas tekste - santechnikos bėdų recenzento namuose sutvarkymas; neutralios intonacijos spektaklio recenzija - recenzento 10 vizitų pas odontologą apmokėjimas; nuolatinis recenzento palankus dėmesys teatrui sezono metu - recenzento komunalinių paslaugų apmokėjimas metams.
Teatro plunksnos sesės ir broliai, vienykimės! Ir nei centu pigiau paslaugų neteikime! Primenu, kad šiuo metu Vilniuje iškviesto į namus santechniko darbo valanda kainuoja 70 litų (be PVM)! Taigi apskaičiuokime laiko sąnaudas ir atlygio požiūriu būkime orūs bent jau kaip „santechnikai"!
Kalbant rimčiau, iš kur regionuose veikiantiems teatrams sulaukti recenzijų? Dauguma teatrų Vilniuje negastroliuoja dėl lėšų stygiaus (patalpų nuomos, transporto, žmonių laiko kaštai). Dėl tos pačios priežasties retas kuris vertintojas nuvažiuoja savo jėgomis į regionus.
O Kultūros ministerijos idėja buvo graži: palengvinti (ekspertams?) kūrėjų darbų atranką...
