Radijo laida: Šiuolaikinės operos būvis Lietuvoje

2021-11-07 menufaktura.lt
Radijo laidos dalyviai: muzikologė Rasa Murauskaitė, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova, operos kritikė Rima Jūraitė. Karinos Metrikytės nuotrauka
Radijo laidos dalyviai: muzikologė Rasa Murauskaitė, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova, operos kritikė Rima Jūraitė. Karinos Metrikytės nuotrauka

aA

„Menų faktūra“ vėl kviečia pasiklausyti radijo laidos. Šįkart diskusijos tema - apie šiuolaikinį muzikos teatrą: „Šiuolaikinės operos būvis Lietuvoje“.

Šiuolaikinė opera - labai ryški nūdienos Lietuvos kultūros lauko ambasadorė pasaulyje. Kūrėjų tandemo - kompozitorės Linos Lapelytės, libreto autorės Vaivos Grainytės ir režisierės Rugilės Barzdžiukaitės - opera „Geros dienos!“ („Operomanija“, 2011 ir 2013) ir Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje „Auksiniu liūtu“ apdovanota opera-performansas „Saulė ir jūra“ („Neon Realism, 2017) sėkmingai gastroliuoja po užsienio sales ir festivalius. Šiuolaikinio muzikos teatro kūriniai nuolat rodomi ir Lietuvoje, prodiuserinė kompanija „Operomanija“ surengė jau septynis „Naujosios operos akcijos“ festivalius - tai liudija aktyvią šio žanro plėtrą ir įsitvirtinimą šalies kultūriniame gyvenime.

Diskusijoje kalbėjomės apie tai, kokį kelią Lietuvoje jau nuėjo šiuolaikinė opera, kodėl jos taip mažai didžiausiose šalies muzikinių teatrų scenose ir ar ji ten apskritai pageidaujama, kaip keitėsi „Operomanijos“ prodiusuojama opera ir kokių ambicijų galėtume turėti plėtodami šiuolaikinį muzikos teatrą. Diskusijoje dalyvavo operos kritikė Rima Jūraitė, „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas. Pokalbį moderavo LRT Klasikos vyresnioji redaktorė, muzikologė Rasa Murauskaitė. Radijo laidos įrašą parengė kultūros laidų žurnalistė Karina Metrikytė.

Diskusijos kviečiame klausytis čia: ŠIUOLAIKINĖS OPEROS BŪVIS LIETUVOJE

Dėkojame „Menų spaustuvės“ Infotekai už suteiktą erdvę radijo laidai įrašyti.

Komentarai
  • Iš mūsų vaidybų (XXII)

    Apmaudu, jog pastaruoju metu stebėdama Varno spektaklius jaučiu didžiulį jo nepasitikėjimą žiūrovu ir kritiką, skirtą žmonėms, kurių salėje nėra, nes, kaip pats puikiai supranta, jie į teatrą nevaikšto.

  • Varėna, spalis, teatro trauka

    Ar įmanoma iš ministerijos į regioną „nuleisti“ festivalį ir tikėtis, kad jis bus reikalingas? Tai, kad festivalis vyksta 15 metų, kad jis yra įdomus ir stiprus, rodo, jog jis pirmiausia reikalingas Varėnos žmonėms.

  • Iš bloknoto (50)

    Apie vieną svarbiausių spalio kultūrinių įvykių – Liudo Truikio parodą „Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. Taip pat – spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ Vilniaus mažajame teatre.

  • Trys vaizdai iš Baltijos vizualinio teatro vitrinos

    Stebiuosi estų neprisirišimu prie tradicinės dramaturgijos. Jų du spektakliai patenka į konceptualiojo teatro kategoriją, savo ansambliškumu mesdami iššūkį aktoriniam teatrui.

  • Gėlės ir žmonės: „Quanta“ ir „Requiem“

    „Quanta“ ir „Requiem“ laikosi saugaus atstumo nuo pasaulio blogio: abu kūriniai tik apmąsto, kaip paveikslėlį ar peizažą apžiūri istoriją ar istorijos galimybes, praėjusį ar gresiantį siaubą.

  • Protarpinio badavimo kultūra

    Lietuvoje festivalis gali sau leisti geriausiu atveju vieno gero kūrėjo darbą, aplipindamas jo orbitą nereikšmingais miniatiūriniais palydovais, sukuriančiais festivalio iliuziją. Ką dažnas ir daro.

  • Tulūzos bienalė ir tautų savivertė

    Lietuvos sezono Prancūzijoje kontekste svarbiausia yra tai, kad į kiekvieną kelionę turime vykti pakeltomis galvomis ir prisiminti bei parodyti, kad tai nėra recipientų žygis pas donorus.

  • Kad gyvenimas būtų tiesiog gyvenimas

    Jei kariaujančios šalies menininkams natūraliai kyla klausimai, kaip, kam ir kodėl kurti, tai tokios kūrybos vertintojai atsiduria dar keblesnėje padėtyje: kaip tokį meną analizuoti?