Radijo laida: Šiuolaikinės operos būvis Lietuvoje

2021-11-07 menufaktura.lt
Radijo laidos dalyviai: muzikologė Rasa Murauskaitė, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova, operos kritikė Rima Jūraitė. Karinos Metrikytės nuotrauka
Radijo laidos dalyviai: muzikologė Rasa Murauskaitė, LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova, operos kritikė Rima Jūraitė. Karinos Metrikytės nuotrauka

aA

„Menų faktūra“ vėl kviečia pasiklausyti radijo laidos. Šįkart diskusijos tema - apie šiuolaikinį muzikos teatrą: „Šiuolaikinės operos būvis Lietuvoje“.

Šiuolaikinė opera - labai ryški nūdienos Lietuvos kultūros lauko ambasadorė pasaulyje. Kūrėjų tandemo - kompozitorės Linos Lapelytės, libreto autorės Vaivos Grainytės ir režisierės Rugilės Barzdžiukaitės - opera „Geros dienos!“ („Operomanija“, 2011 ir 2013) ir Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje „Auksiniu liūtu“ apdovanota opera-performansas „Saulė ir jūra“ („Neon Realism, 2017) sėkmingai gastroliuoja po užsienio sales ir festivalius. Šiuolaikinio muzikos teatro kūriniai nuolat rodomi ir Lietuvoje, prodiuserinė kompanija „Operomanija“ surengė jau septynis „Naujosios operos akcijos“ festivalius - tai liudija aktyvią šio žanro plėtrą ir įsitvirtinimą šalies kultūriniame gyvenime.

Diskusijoje kalbėjomės apie tai, kokį kelią Lietuvoje jau nuėjo šiuolaikinė opera, kodėl jos taip mažai didžiausiose šalies muzikinių teatrų scenose ir ar ji ten apskritai pageidaujama, kaip keitėsi „Operomanijos“ prodiusuojama opera ir kokių ambicijų galėtume turėti plėtodami šiuolaikinį muzikos teatrą. Diskusijoje dalyvavo operos kritikė Rima Jūraitė, „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas. Pokalbį moderavo LRT Klasikos vyresnioji redaktorė, muzikologė Rasa Murauskaitė. Radijo laidos įrašą parengė kultūros laidų žurnalistė Karina Metrikytė.

Diskusijos kviečiame klausytis čia: ŠIUOLAIKINĖS OPEROS BŪVIS LIETUVOJE

Dėkojame „Menų spaustuvės“ Infotekai už suteiktą erdvę radijo laidai įrašyti.

Komentarai
  • Apie meilę ir muziką

    Kūrinius sieja performatyvaus ritualo momentas: „Broken Hearts Club“ jis buvo gyvas, vykstantis čia ir dabar, o „Vaivorykštės miuzikle“ – surežisuotas ar veikiau kūrybos procese vykusio ritualo rezultatas.

  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.

  • Laudacijos „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatams

    Pagerbti – tai Scenos meno kritikų asociacijos kertinis principas, įteikiant apdovanojimus. Pašlovinimą ir kolegų dėmesį šiemet patyrė Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius.

  • Sezono pusiaukelė

    Kaip ir apie ką šį sezoną pasirinko kalbėti teatrai ir juose kuriantys menininkai? Kas yra svarbiau teatrų programose – veiklos krypties vienovė ar menininkų idėjos, o gal teatro ir publikos dialogas?

  • Ceremonija bėgte

    Nominacijų sąrašai tampa kompasu. Kad ir ką parodytų rodyklė, visi paminėti kūrėjai tampa metų verčiausiais, sugebėjusiais išsiskirti iš nemenko būrio kolegų. Tad kokį vaizdą šiemet atvėrė Lietuvos teatras?

  • Pažvelgti į akis Dionisui

    Ar teatro rampos šviesos gali nušviesti visuomenės traumą, užuot toliau klaidingai nušviesdamos vien pačios save? Nėra aiškių atsakymų, nes teatras egzistuoja ir išlieka būtent dėl neatsakytų klausimų.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIV)

    Krystiano Lupos teatras [net iš nufilmuoto spektaklio – vaizdo įrašo „Slėptuvė“] suteikia malonumą lukštenti intelektualias veikėjų pokalbių nuorodas ir sekti subtilius jų santykių bei jausmų niuansus.

  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.