Radijo laida. Kritikės ir režisierės akistata

2021-12-12 menufaktura.lt
Radijo laidoje kalbėjosi režisierė Uršulė Bartoševičiūtė ir teatrologė, kritikė Sigita Ivaškaitė. MF fotokoliažas iš Vytauto Pluko ir asmeninio archyvo nuotraukų
Radijo laidoje kalbėjosi režisierė Uršulė Bartoševičiūtė ir teatrologė, kritikė Sigita Ivaškaitė. MF fotokoliažas iš Vytauto Pluko ir asmeninio archyvo nuotraukų

aA

Šįkart nusprendėme padaryti nedidelį eksperimentą - pakviesti akistaton neseniai premjerą pristačiusią režisierę ir teatro kritikę. Šios radijo laidos tikslas - suteikti eterį šių profesijų atstovių pokalbiui ir patikrinti, ar atviras pokalbis „akis į akį“ yra įmanomas. Galbūt keista, tačiau daugybė žmonių tiki, kad taip negali būti, nes recenzijų autoriai neva linksta nutylėti nuoširdų, emocionalų vertinimą, o recenzuojamų kūrinių autoriai neva neturi drąsos pasakyti kritikui, ką galvoja apie jo / jos refleksiją. Arba - taip pat ir kritikai - neva emocijas išlieja už akių ir jų nebelieka gyvam pokalbiui.

Šio pokalbio idėja kilo tikintis atskleisti, kad konstruktyvios režisierių ir kritikų diskusijos yra įmanomos ir kad jos gali nepaprastai įdomiai išplėsti spektaklio lauką bei tapti dar viena kritikos forma. Šįkart spektaklio mintis buvo išplėtota taip stipriai, kad pokalbis įgijo naują ir itin plačiai auditorijai aktualią temą: feminizmo sampratos ir apraiškos Lietuvos teatro scenoje bei už jos ribų.

Radijo laidoje kalbėjosi režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, spalio 5 dieną parodžiusi vis dar eskizu vadinamą „Kaip jums patinka“ pagal Williamo Shakespeare´o pjesę, ir teatrologė, kritikė Sigita Ivaškaitė. Radijo laidos temą klausytojams pristatė scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Radijo laidą kviečiame pasiklausyti čia: „Kritikės ir režisierės akistata“.

Radijo laidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.