Radijo laida. Kritikės ir režisierės akistata

2021-12-12 menufaktura.lt
Radijo laidoje kalbėjosi režisierė Uršulė Bartoševičiūtė ir teatrologė, kritikė Sigita Ivaškaitė. MF fotokoliažas iš Vytauto Pluko ir asmeninio archyvo nuotraukų
Radijo laidoje kalbėjosi režisierė Uršulė Bartoševičiūtė ir teatrologė, kritikė Sigita Ivaškaitė. MF fotokoliažas iš Vytauto Pluko ir asmeninio archyvo nuotraukų

aA

Šįkart nusprendėme padaryti nedidelį eksperimentą - pakviesti akistaton neseniai premjerą pristačiusią režisierę ir teatro kritikę. Šios radijo laidos tikslas - suteikti eterį šių profesijų atstovių pokalbiui ir patikrinti, ar atviras pokalbis „akis į akį“ yra įmanomas. Galbūt keista, tačiau daugybė žmonių tiki, kad taip negali būti, nes recenzijų autoriai neva linksta nutylėti nuoširdų, emocionalų vertinimą, o recenzuojamų kūrinių autoriai neva neturi drąsos pasakyti kritikui, ką galvoja apie jo / jos refleksiją. Arba - taip pat ir kritikai - neva emocijas išlieja už akių ir jų nebelieka gyvam pokalbiui.

Šio pokalbio idėja kilo tikintis atskleisti, kad konstruktyvios režisierių ir kritikų diskusijos yra įmanomos ir kad jos gali nepaprastai įdomiai išplėsti spektaklio lauką bei tapti dar viena kritikos forma. Šįkart spektaklio mintis buvo išplėtota taip stipriai, kad pokalbis įgijo naują ir itin plačiai auditorijai aktualią temą: feminizmo sampratos ir apraiškos Lietuvos teatro scenoje bei už jos ribų.

Radijo laidoje kalbėjosi režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, spalio 5 dieną parodžiusi vis dar eskizu vadinamą „Kaip jums patinka“ pagal Williamo Shakespeare´o pjesę, ir teatrologė, kritikė Sigita Ivaškaitė. Radijo laidos temą klausytojams pristatė scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Radijo laidą kviečiame pasiklausyti čia: „Kritikės ir režisierės akistata“.

Radijo laidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentarai
  • Apie meilę ir muziką

    Kūrinius sieja performatyvaus ritualo momentas: „Broken Hearts Club“ jis buvo gyvas, vykstantis čia ir dabar, o „Vaivorykštės miuzikle“ – surežisuotas ar veikiau kūrybos procese vykusio ritualo rezultatas.

  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.

  • Laudacijos „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatams

    Pagerbti – tai Scenos meno kritikų asociacijos kertinis principas, įteikiant apdovanojimus. Pašlovinimą ir kolegų dėmesį šiemet patyrė Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius.

  • Sezono pusiaukelė

    Kaip ir apie ką šį sezoną pasirinko kalbėti teatrai ir juose kuriantys menininkai? Kas yra svarbiau teatrų programose – veiklos krypties vienovė ar menininkų idėjos, o gal teatro ir publikos dialogas?

  • Ceremonija bėgte

    Nominacijų sąrašai tampa kompasu. Kad ir ką parodytų rodyklė, visi paminėti kūrėjai tampa metų verčiausiais, sugebėjusiais išsiskirti iš nemenko būrio kolegų. Tad kokį vaizdą šiemet atvėrė Lietuvos teatras?

  • Pažvelgti į akis Dionisui

    Ar teatro rampos šviesos gali nušviesti visuomenės traumą, užuot toliau klaidingai nušviesdamos vien pačios save? Nėra aiškių atsakymų, nes teatras egzistuoja ir išlieka būtent dėl neatsakytų klausimų.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIV)

    Krystiano Lupos teatras [net iš nufilmuoto spektaklio – vaizdo įrašo „Slėptuvė“] suteikia malonumą lukštenti intelektualias veikėjų pokalbių nuorodas ir sekti subtilius jų santykių bei jausmų niuansus.

  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.