Radijo laida. Kaip prisijaukinti regionų publiką?

2022-01-10 menufaktura.lt

aA

Šįkart tinklalaidėje kalbamės apie kultūrą ir kūrybą Lietuvos regionuose. Tema labai plati ir gali pasirodyti kiek pabodusi, tačiau viešojoje erdvėje ji retai aptariama giliau. Keletą pastarųjų metų stebime realius Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų veiksmus, nukreiptus į kultūrinės atskirties mažinimą tarp gyvenančiųjų Lietuvos didmiesčiuose ir regionuose. Pirmiausia tai, be abejo, atsispindi naujose finansavimo programose bei atitinkamai finansavimo modeliuose deklaruojamuose prioritetuose.

Pastaraisiais metais mažesniuose šalies miestuose iš tiesų suaktyvėjo šiuolaikinių scenos menų atstovų gastrolės ir rezidencijos, jauni kūrėjai kiek dažniau kviečiami ir dažniau sutinka įsidarbinti nuo sostinės nutolusiuose teatruose. Be abejo, tai ne vien politinių sprendimų priėmėjų nuopelnas; jauni kūrėjai ir prodiuseriai žvalgydamiesi užsienio šalyse susipažino su gausybe sėkmingų darbo regionuose pavyzdžių. Tai - tarsi nauja mada, masinanti socialinės kūrybos prasmės ieškančius žmones, taip pat ir vizionierius, sugebančius įžvelgti regionuose puikių perspektyvų.

Vis dėlto, kalbant su keliones po regionus patyrusiais žmonėmis, beveik visuomet tenka išgirsti, kad spektaklių rodymas ne didmiesčiuose reikalauja kur kas daugiau pastangų nei jų pristatymas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kalbama, kad regionuose nepakanka pristatyti aukšto lygio kūrybą: kartu būtina vykdyti tiek žiūrovų, tiek vietinių darbuotojų edukaciją, nes prie šiuolaikinės kultūros apraiškų, kaip prie bet ko, kas nauja, reikia priprasti. Negalime tikėtis, kad žmonės ims vartoti kultūros produktus vien todėl, kad jie jiems pateikti. Tad šį pokalbį norėtųsi skirti klausimui: su kokiais kultūriniais iššūkiais susiduria kūrėjai, rūpindamiesi meno sklaida Lietuvos regionuose?

Visiškai atsitiktinai į pokalbį buvo pakviesti išimtinai šiuolaikinio šokio kūrėjai. Neturime įrodymų, kurie patvirtintų, kad šio meno atstovai skiria daugiau dėmesio kultūros sklaidai regionuose. Tačiau būtent šios srities atstovai nuosekliai, kantriai ir tikslingai keliauja po Lietuvos regionus, tad puikiai žino, su kuo tenka susidurti atvykus į regionus dirbti, o ne vien nukreipus ten finansavimą.

Nuotoliniu būdu pokalbyje dalyvavo: šokėja, choreografė, mokytoja, dėstytoja Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Šeiko šokio teatro prodiuserė ir menininkų grupės „Žuvies akis“ pirmininkė Goda Giedraitytė ir šokėjas, choreografas, trupės „Nuepiko“ įkūrėjas Marius Pinigis. Pokalbį moderavo scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Radijo laidą kviečiame pasiklausyti čia: „Kaip prisijaukinti regionų publiką?“

Radijo laidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentarai
  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

  • Liūdnumai ir malonumai

    Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

  • Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

    Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

  • Iš bloknoto (53)

    Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

  • Iš bloknoto (52)

    Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIII)

    Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

  • Kelionė link žmogaus balso

    Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

  • Festivaliui pasibaigus

    Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.