Radijo laida. Kaip prisijaukinti regionų publiką?

2022-01-10 menufaktura.lt

aA

Šįkart tinklalaidėje kalbamės apie kultūrą ir kūrybą Lietuvos regionuose. Tema labai plati ir gali pasirodyti kiek pabodusi, tačiau viešojoje erdvėje ji retai aptariama giliau. Keletą pastarųjų metų stebime realius Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų veiksmus, nukreiptus į kultūrinės atskirties mažinimą tarp gyvenančiųjų Lietuvos didmiesčiuose ir regionuose. Pirmiausia tai, be abejo, atsispindi naujose finansavimo programose bei atitinkamai finansavimo modeliuose deklaruojamuose prioritetuose.

Pastaraisiais metais mažesniuose šalies miestuose iš tiesų suaktyvėjo šiuolaikinių scenos menų atstovų gastrolės ir rezidencijos, jauni kūrėjai kiek dažniau kviečiami ir dažniau sutinka įsidarbinti nuo sostinės nutolusiuose teatruose. Be abejo, tai ne vien politinių sprendimų priėmėjų nuopelnas; jauni kūrėjai ir prodiuseriai žvalgydamiesi užsienio šalyse susipažino su gausybe sėkmingų darbo regionuose pavyzdžių. Tai - tarsi nauja mada, masinanti socialinės kūrybos prasmės ieškančius žmones, taip pat ir vizionierius, sugebančius įžvelgti regionuose puikių perspektyvų.

Vis dėlto, kalbant su keliones po regionus patyrusiais žmonėmis, beveik visuomet tenka išgirsti, kad spektaklių rodymas ne didmiesčiuose reikalauja kur kas daugiau pastangų nei jų pristatymas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kalbama, kad regionuose nepakanka pristatyti aukšto lygio kūrybą: kartu būtina vykdyti tiek žiūrovų, tiek vietinių darbuotojų edukaciją, nes prie šiuolaikinės kultūros apraiškų, kaip prie bet ko, kas nauja, reikia priprasti. Negalime tikėtis, kad žmonės ims vartoti kultūros produktus vien todėl, kad jie jiems pateikti. Tad šį pokalbį norėtųsi skirti klausimui: su kokiais kultūriniais iššūkiais susiduria kūrėjai, rūpindamiesi meno sklaida Lietuvos regionuose?

Visiškai atsitiktinai į pokalbį buvo pakviesti išimtinai šiuolaikinio šokio kūrėjai. Neturime įrodymų, kurie patvirtintų, kad šio meno atstovai skiria daugiau dėmesio kultūros sklaidai regionuose. Tačiau būtent šios srities atstovai nuosekliai, kantriai ir tikslingai keliauja po Lietuvos regionus, tad puikiai žino, su kuo tenka susidurti atvykus į regionus dirbti, o ne vien nukreipus ten finansavimą.

Nuotoliniu būdu pokalbyje dalyvavo: šokėja, choreografė, mokytoja, dėstytoja Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Šeiko šokio teatro prodiuserė ir menininkų grupės „Žuvies akis“ pirmininkė Goda Giedraitytė ir šokėjas, choreografas, trupės „Nuepiko“ įkūrėjas Marius Pinigis. Pokalbį moderavo scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.

Radijo laidą kviečiame pasiklausyti čia: „Kaip prisijaukinti regionų publiką?“

Radijo laidą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Komentarai
  • Apie meilę ir muziką

    Kūrinius sieja performatyvaus ritualo momentas: „Broken Hearts Club“ jis buvo gyvas, vykstantis čia ir dabar, o „Vaivorykštės miuzikle“ – surežisuotas ar veikiau kūrybos procese vykusio ritualo rezultatas.

  • Iš bloknoto (54)

    Monodramą suvaidinti gali tik retas aktorius. Brandi asmenybė. Kiek aktoriai bando patys save režisuoti, jiems dažniausiai nepavyksta. <...> Beje, neaišku, kas čia kūrėjai, nejaučiu režisieriaus Koršunovo rankos.

  • Laudacijos „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatams

    Pagerbti – tai Scenos meno kritikų asociacijos kertinis principas, įteikiant apdovanojimus. Pašlovinimą ir kolegų dėmesį šiemet patyrė Rūta Oginskaitė ir Paulius Markevičius.

  • Sezono pusiaukelė

    Kaip ir apie ką šį sezoną pasirinko kalbėti teatrai ir juose kuriantys menininkai? Kas yra svarbiau teatrų programose – veiklos krypties vienovė ar menininkų idėjos, o gal teatro ir publikos dialogas?

  • Ceremonija bėgte

    Nominacijų sąrašai tampa kompasu. Kad ir ką parodytų rodyklė, visi paminėti kūrėjai tampa metų verčiausiais, sugebėjusiais išsiskirti iš nemenko būrio kolegų. Tad kokį vaizdą šiemet atvėrė Lietuvos teatras?

  • Pažvelgti į akis Dionisui

    Ar teatro rampos šviesos gali nušviesti visuomenės traumą, užuot toliau klaidingai nušviesdamos vien pačios save? Nėra aiškių atsakymų, nes teatras egzistuoja ir išlieka būtent dėl neatsakytų klausimų.

  • Iš mūsų vaidybų (XXIV)

    Krystiano Lupos teatras [net iš nufilmuoto spektaklio – vaizdo įrašo „Slėptuvė“] suteikia malonumą lukštenti intelektualias veikėjų pokalbių nuorodas ir sekti subtilius jų santykių bei jausmų niuansus.

  • Atminties sluoksniai operoje

    Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.